Select Page

Agronomija

Turinys

ĮŽANGA………………………………………………………………………………….. 5

  1. ESAMOS PADĖTIES ĮVERTINIMAS…………………………………………….. 7
  2. BIOTECHNOLOGINIAI PRODUKTAI DIRVOŽEMIO KOKYBĖS GERINIMUI, SĖKLŲ, DAIGŲ, GUMBŲ BIOLOGINIAM APDOROJIMUI IR KOVAI SU AUGALŲ ………………………………………………………………………………. 13
  3. BIOTECHNOLOGINIAI PRODUKTAI DERLIAUS (VAISIŲ IR DARŽOVIŲ) IŠSAUGOJIMUI………………………………………………………………………. 15
  4. PROBIOTINIŲ KOMPOZICIJŲ PARUOŠIMAS ………. 16
  5. PROBIOTINĖS KOMPOZICIJOS SCD BIO AG ………. 17

ir gumbų apdorojimui prieš sėją……………………………………………. 18

  1. PROBIOTINIŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO ĮRANGA…………………….. 19
  2. GAUTŲ REZULTATŲ ………………………………………….. 29

ir bandomajame laukuose……………………………………………………. 29

  • Grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių apsaugos nuo

fitopatologinių ligų rezultatų vertinimas…………………………………. 29

  1. ………………………………………………………………………….. 30

PRIEDAI

  • SCD Bio Ag ar ProbioAgro analizės sertifikatas
  • SCD Bio Ag ar ProbioAgro saugos duomenų lapai

 

ĮŽANGA

 

Intensyvinant žemdirbystės procesus vyksta esminiai pokyčiai dirvoje. Nors naujos  dirvos  apdorojimo  (paruošimo)  technologijos  bei naudojamos technikos paskirtis yra derliaus didinimas, žemdirbiai susiduria su daugeliu problemų. Kovai su ligomis dideliais kiekiais naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai (pesticidai, herbicidai, fungicidai ir kiti biocidai) nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis, sunkiasvorės žemės ūkio technikos naudojimas neigiamai veikia dirvožemį bei blogina dirvožemio kokybę. Kaip pasekmė kinta dirvožemio mikrobiologinė sudėtis, stabdomas (mažėja) humusinių medžiagų susidarymas, kinta dirvos struktūra, drėgmės bei temperatūrinis balansas, t.y.  mažėja dirvos derlingumas. Siekdami gauti kuo didesnį   ir kuo aukštesnės kokybės derlių ūkininkai naudoja priemones, kurios blogina dirvos kokybę. Vertinant dirvos kokybę, augalų vystymosi ir derliaus kokybę, pagrinde nagrinėjami tik fiziniai ir cheminiai poveikiai, nepaliečiant svarbiausio proceso – mikroorganizmų veiklos, kurių pagalba suformuojamas dirvožemis. Vien tas faktas, kad viename grame dirvožemioyranuokeliolikosmilijonųikikeliųmilijardųmikroorganizmų byloja apie jų svarbą. Teisingai ūkininkaujant mikroorganizmai gali būti intensyvaus regeneratyvinio ūkininkavimo dalis, tačiau nesilaikant gero ūkininkavimo sąlygų, mikroorganizmų veikla gali tapti ir degeneratyviniu procesu.

Mikroorganizmus, nežiūrint jų įvairovės, galima skirstyti į regeneratyvinę ir degeneratyvinę mikroflorą, t.y. į augalų augimo procesą skatinančią mikroflorą bei mikroflorą, sukeliančią augalų ligas ir degeratyvius procesus dirvoje.

Įpatingai didelę reikšmę dirvoje mikroorganizmai turi organinių medžiagų mineralizacijos procesuose, humifikacijoje, augalų mineralinio maitinimo dinamikoje, toksinių medžiagų skaidyme. Nepaprastai didelė mikroorganizmų sanitarinė – higieninė reikšmė transformuojant ir nukenksminant sunkiųjų metalų junginius.

Tik mikroorganizmai sukuria dirvoje biologiškai aktyvias medžiagas: auksinus, hiberelinus, vitaminus, amino rūgštis, kurie stimuliuoja augalų augimą ir vystimąsi. Nuodingų cheminių medžiagų ir preparatų (biocidų) patekimas į dirvą ne tik sumažina bendrą

 

mikroorganizmų kiekį, bet ir beveik selektyviai neigiamai veikia regeneratyvinę mikroflorą, taip sudarydamas palankiasnes sąlygas dirvos patogeninės mikrofloros dauginimuisi. Įvyksta paradoksas – naikindami augalų fitopatogenus dažnai dirvoje sudarome palankiasnes sąlygas degeneratyviniems procesams. To pasekmė – derliaus mažėjimas.

Daugelį metų agronomijos ir mikrobiologijos mokslininkai visą dėmesį skyrė tik patogeninės mikrofloros sunaikinimui (nuodijimui). Nežiūrint į tai, kad buvo išleistos milžiniškos lėšos, taip ir nepavyko sukurti selektyvių preparatų, kurie naikindami patogenus bent dalinai išsaugotų regeneratyvinę mikroflorą, kuri būtina normaliam augalų vystimuisi.

Augalininkystėje, daržininkystėje ir sodininkystėje, chemizacija, kaip patogeninių mikroorganizmų nuodijimas netapo kovos su augalų ligomis panacėja, nes patogeniniai mikroorganizmai greitai prisitaiko (mutuoja) prie biocidų. Norint pasiekti laukiamus rezultatus reikia pastoviai didinti nuodingų medžiagų kiekius bei visą laiką kurti naujus preparatus.

Dauguma cheminių medžiagų augalininkystėje, yra tas pats, kaip gyvūnams antibiotikai, t.y. sunaikinama blogoji (patogeninė) mikroflora bei dar daugiau sunaikinama probiotinės mikrofloros. Išlikusi patogeninė mikroflora pradeda daugintis ir galutiniame rezultate sumažėja dirvos derlingumas, dirvoje prarandama galimybė atstatyti derlingumo pagrindą

– humusą. Pastebėta, kad net mėšlas kai kuriuose dirvose blogai skyla, skleidžia nemalonius kvapus t.y. nevyksta bioskaidos procesai. Tokiose dirvose net dideli mineralinių trąšų kiekiai neleidžia gauti norimo derliaus. Ar yra galimybė atstatyti dirvos imunitetą? Ar nenaudojant cheminių preparatų galima apsaugoti augalus nuo ligų?

Norint nors iš dalies eliminuoti dirvos degeneracijos procesus tapo aišku, kad natūralus dirvos kokybės atstatymo procesas yra labai ilgas ir trunka virš 30 metų. Kuo daugiau naudota cheminių priemonių augalų apsaugai nuo ligų, tuo mažesnė tikimybė atstatyti dirvos imunitetą be gerosios mikrofloros įvedimo. Ilgus metus buvo ieškoma mikroorganizmų, galinčių atstatyti arba pagerinti dirvos mikrobiologinę sudėtį.

Atskirų mikroorganizmų veikla, pvz., dirvožemį praturtinant azotu, žinoma ir naudojama jau senai, tačiau didelį indelį į sisteminį

jų panaudojimą įneše Japonijos mokslininkas Terua Higo. Natūralias mikrobiologines sistemas jis apibūdino taip: mikrobiologinę sistemą sudaro 5-10% degeneratyvinė mikroflora (patogenai); 5-10% antipodai degeneratyviniai mikroflorai, t.y. regeneratyvinė mikroflora (probiotinė mikroflora); likusioji mikroflora yra fakultatyvinė (oportunistinė), kuri priklausomai nuo regeneratyvinės arba degeneratyvinės mikrofloros vyravimo gali turėti vienokias arba kitokias savybes. Tai labai sudėtingi procesai, daugelis jų dar nepilnai ištirti, tačiau jau šiandien Europos Sąjungos ir kitose išsivyščiusiose valstybėse masiškai naudojami biotechnologiniai preparatai. Jie gali iš esmės keisti dirvožemio mikrobiologinę sandarą, dirvožemio derlingumą, augalų vegetacijos trukmę, kovoti su fitopatogenais visą vegetacijos periodą bei daržovių ir vaisių saugojimo periodu.

Probiotiniai mikroorganizmai, o ypatingai jų specializuotos kompozicijos, plačiai naudojamos Japonijoje, Pietų Korėjoje, JAV, Europos Sąjungos valstybėse: Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt.

Pagrindiniai probiotinių kompozicijų sudarytojai pasaulyje yra Japonijos ir JAV mokslininkai.

 

1.          ESAMOS PADĖTIES ĮVERTINIMAS

 

1.1. Dirvožemis

Vertinant Lietuvos dirvožemį mikrobiologiniu aspektu platesnių tyrimų duomenų nėra, todėl apsiribosime bendromis ES šalių problemomis.

Dirvožemį, t.y. derlingąjį žemės sluoksnį suformavo mikroorganizmai. Dirvožemį sudaro mineralinė (uolienų) dalis, organinė dalis ir humusas.

Panagrinėkime keletą aspektų, sąlygojančių dirvožemio degradaciją Lietuvoje:

  • didelių nuodingų chemikalų (biocidų) kiekių naudojimas, kas naikina regeneratyvinę mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas patogeninei, ypač grybelinei, mikroflorai

 

vystytis, mažinant augalų imunitetą bei atsparumą ligoms. Reikia taip pat vertinti ir biocidų sankaupas augaluose. Jei vienkartinis biocidų panaudojimas augalų apdorojimui negali sukelti jaučiamo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, tai ilgalaikis biocidų naudojimas be abejonės sukelia gyvūnų ir žmogaus organizme nepageidautinus reiškinius;

  • gana ryškus pasiskirstymas į augalininkystės (grūdų, daržovių auginimas, sodininkystė) ir gyvulininkystės ūkius (paukštynai, kiaulių auginimo kompleksai, karvių fermos) sudarė gana specifinę situaciją. Gyvulininkystės ūkiai negali kvalifikuotai panaudoti susidarantį mėšlą (kietą, skystą), o augalininkystės ūkiai neturi galimybės praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Pirmuoju atveju labai didelės organinių maistinių medžiagų koncentracijos mažuose plotuose gali slopinti mikrofloros veiklą iki dirvožemio degradacijos, didėja aplinkos tarša, savo ruožtu organinių medžiagų trūkumas augalininkystės ūkiuose neleidžia susidaryti humusui;
  • augalininkystės ūkiai dažnai augina vieną-dvi augalų kultūras. Kiekviena monokultūra turi savo kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Palaipsniui didėja specifinių patogenų, kurie sumažina augalų imunitetą, dirvožemis degeneruoja. Kaip pasekmė mažėja derlingumas, bet noras išlaikyti derlingumą priverčia didinti chemikalų panaudojimą ir tuo pačiu skatinti dirvožemio degradacijos procesą;
  • intensyvus dirvos dirbimas naudojant sunkiasvorę techniką gali ženkliai paveikti dirvožemio mikroflorą. Kinta drėgmės režimas dirvoje, susidaro nepalankios sąlygos mikroflorai vystytis. Gilus arimas iš esmės pakeičia dirvos aeravimo savybes. Padidėjus aerobinės mikrofloros kiekiui greičiau vyksta organinių medžiagų mineralizacija, tačiau slopinama humifikacija, padidėja mineralinių medžiagų

išsiplovimo iš dirvos galimybė;

  • nekvalifikuotas mineralinių trašų naudojimas taip pat neigiamaiveikiadirvožemiomikroflorą, norsmineralinėstrąšos yra maistas ir augalams ir mikroflorai. Dauguma naudojamų trašų yra rūgštinės, jos skatina dirvos užrūgštėjimą, pagreitina kalcio ir magnio išsiplovimą iš dirvos, kas be abejonės turi neigiamą poveikį mikroorganizmų veiklai. Dideli fosforo kiekiai dirvožemyje sumažina cinko kiekį augaluose, padidina dirvoje esančių sunkiųjų metalų (švino, kadmio, arseno ir kt.) judrumą (joninė būklė). Augalai lengviau juos kaupia ir taip blogėja jų kokybė sveikatingumo aspektu. Analogiška padėtis ir su azotinėmis trąšomis. Tik tinkamas tręšimas bei organinių medžiagų įterpimas gali padėti išlaikyti dirvoje humuso kiekį. Šiandien galima drąsiai teigti, kad daugumoje ūkių dirvose humuso kiekis mažėja dėl viso komplekso mikroflorai neigiamų reiškinių. Natūralūs dirvos derlingumo atstatymo procesai yra labai ilgalaikiai. Dirvos humifikaciją atlieka regeneratyvinė mikroflora. Šiame procese aktyviai dalyvauja sliekai, mikrofagai ir kiti organizmai. Sliekų žarnyne susidaro optimalios sąlygos mikroflorai vystytis. Dirvoje esant regeneratyvinei mikroflorai sliekų aktyvumas ir efektyvumas sudarant biologines trąšas ženkliai padidėja.

Jau senai žinoma, kad yra mikroorganizmai, kurie savyje kaupia vieną ar kitą maistinę medžiagą. Šių mikroorganizmų pagrindu pasaulyje sukurti mikrobiologiniai preparatai, kurie skirti vienos kultūros auginimui arba universalūs preparatai (nitraginas, fosforobakterinas, azoto bakterinas, subtilias ir kt.). Dalis jų, pvz., subtilias, turi regeneratyvinių savybių ir kaip inhibitorius veikia patogeninę mikroflorą, tačiau praktinis jų panaudojimas Lietuvos žemės ūkyje labai mažas.

Probiotinės kompozicijos yra bakteriniai dirvožemio

 

struktūros gerintojai, savo sudėtyje turinčios azotą fiksuojančių bakterijų, kurios padeda augalui iš atmosferos pasisavinti azotą, fotosintezės bakterijų (PNSB), kurie skaido toksinus, cheminiusjunginius, amoniaką, sieros vandenilįirmerkaptanus. Taip pat PNSB išvalo dirvožemį nuo patogeninės mikrofloros ir jos metabolizmo produktų ir stiprina augalų šaknis. Visos gyvybinės sistemos, įskaitant dirvožemį, augalus ir medžius, gali būti valdomos ir gerinamos, nuolat įterpiant probiotines kompozicijas. Gerų bakterijų dominavimas kenksmingų bakterijų atžvilgiu pozityviai veikia aplinką. Kaip aktyvatorius veikia sėklų sudygimą, šalina patogenus tiek žemėje, tiek ant augalo paviršiaus, apsaugodamas augalus nuo ligų.

Probiotinių kompozicijų poveikis dirvožemiui:

  • skatina humuso susidarymą;
  • didina derliaus kiekį ir kokybę, tuo pačiu mažina augalų apsaugos priemonių sąnaudas;
  • didina dirvoje vandens ir maistinių medžiagų surišimą;
  • skatina šaknų augimą ir didina augalų atsparumą;
  • mažina trąšų sąnaudas;
  • naikina fitopatogeninę mikroflorą;
  • didina antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų kiekius vaisiuose ir augaluose.

 

1.2.  Sėklų, daigų, gumbų apdorojimas

Augalų ir daržovių sėklų paviršius dažnai būna padengtas fitopatogenine mikroflora, kuri neigiamai veikia augalo vystymąsi dygimo ir vegetacijos metu. Sunaikinti patogeninę mikroflorą praktiškai galima ją nunuodijant. Įvertinus, kad patogeninė mikroflora gana greitai pripranta prie toksinų preparatų, patogeninės mikrofloros sunaikinimui buvo naudojami įvairūs organiniai junginiai, pvz., granozanas (savo sudėtyje turintis gyvsidabrį), benzimidazolio dariniai (beniatas), karbamido rūgšties dariniai (fentiuramas) ir kt. Naudojami cheminiai preparatai

nėra selektyvūs patogeninių mikroorganizmų grupei, kartu sunaikina    ir regeneratyvinę (probiotinę) mikroflorą esančią sėklų paviršiuje ir dirvoje, tiesioginio dirvos ir sėklos kontakto metu. Nežiūrint į neigiamą chemikalų poveikį dirvožemiui ir sėkloms jų naudojimas, kaip apsaugos priemonės nuo fitopatogeninės taršos, yra būtinas veiksnys. Norint gauti išskirtinės kokybės produktus, reikia naudoti kitus mažiau arba išvis netoksiškus preparatus ar technologijas, pvz., sėklų apdorojimas elektros lauko mikrobangomis.

Ženkliai sudėtingiau yra apdoroti fiziniais metodais gumbus, o ypatingai daigus. Vis dažniau gumbų ir daigų apdorojimui vietoj toksinių medžiagų naudojami oksidantai.

Naudojant toksines chemines medžiagas kovai su fitopatogenais pažeidžiama dirvos ir augalo imuninė sistema, nors galutinis tikslas yra gera dirvos kokybė, didelis augalų derlius bei aukšta jo kokybė.

 

1.3.  Augalų apdorojimas (kova su augalų ligomis) vegetacijos periodu

Fitopatologijos specialistai yra nustatę apie 500  fitoligų.  Žinomi augalų apsikrėtimo ir apsigynimo mechanizmai. Taip pat žinomas tradiciškai naudojamų įvairių cheminių medžiagų ir preparatų veiksmingumas vienai ar kitai fitopatogenų grupei, tačiau dažnai nekreipiama dėmesio į biocidų neigiamą poveikį dirvos kokybei (probiotinės mikrofloros naikinimas) bei augalų kokybiniams pokyčiams (toksinių medžiagų kaupimas).

Šiandien paplitę teiginiai, kad šiuolaikiniai kovos su fitopatologija preparatai ir jų skilimo produktai yra nepavojingi. Iš tiesų tai yra tik minimizuota tarša, kuri gana ryškiai matoma vertinant jų poveikį mikroflorai. Tokius neigiamus reiškinius galima pastebėti perdirbant grūdus, kai perdirbimo procesuose dalyvauja mikroflora, pvz., spirito, alaus gamyba, duonos kepimas.

Toksinės cheminės medžiagos ir preparatai kaupiasi ir transformuojasi dirvoje, neigiamai veikia probiotinę mikroflorą, blogina dirvožemio mikrobiologinę sandarą, gali iš esmės pakeisti mineralinių maistinių medžiagų įsisavinimo dinamiką, pavojingų medžiagų, pvz., sunkiųjų metalų sankaupas produktuose.

Naudojant chemines medžiagas ir preparatus šių metų sėkmė kitais

 

metais gali nešti nuostolius. Toksinių cheminių medžiagų – biocidų pakeitimas „švelnesniais“ mikroorganizmams, turinčiais selektyvinį poveikį, biotechnologiniais preparatais yra šios dienos būtinybė.

 

1.4.  Derliaus išsaugojimas

Dalis išaugintų grūdų, daržovių ir vaisių yra pažeisti mechaniškai ar turi fitopatogeninį užkratą. Derliaus saugojimo metu fitopatogeninė mikroflora gali vystytis ir užkrėsti visą derlių. Todėl augalinės produkcijos išsaugojimas yra gana rimta problema. Patalpų, lentynų, konteinerių didmaišių, maišų ir kitos pakuotės dezinfekcijai, t.y. visos mikrofloros sunaikinimui, tradiciškai naudojami dezinfekantai, kurie turi liekamąjį toksinį efektą. Kiek rečiau tam tikslui naudojami oksidaciniai preparatai be liekamojo toksinio efekto, tačiau jais tiesiogiai apdoroti produktus draudžiama, nes derliaus paruošime saugojimui ir jo saugojimo metu cheminių medžiagų panaudojimas blogina jo kokybę. Gauti išskirtinės kokybės produktus (pašarai, maisto produktai) po cheminio derliaus apdorojimo praktiškai neįmanoma.

Grūdinių kultūrų išsaugojimui naudojama visa eilė fizinių – cheminių priemonių, pvz., ozonavimas, mikrobanginis apdorojimas. Tokios priemonės nors ir mažina grūdų daigumą, didesnių neigiamų pokyčių produkto kokybei nesukelia. Vaisių ir daržovių išsaugojimui tokios priemonės arba mažai efektyvios arba ženkliai pablogina jų kokybę, pvz., sumažėja antioksidacinės savybės, blogėja prekinė išvaizda ir t.t. Bandymai naudoti cheminių medžiagų tirpalus, sudarančius apsaugines plėveles tinka toli gražu ne visoms daržovėms ar vaisiams. Kiek mažesnis poveikis produktų kokybei yra jų apdorojimas sieros junginių garais prieš saugojimą. Tačiau tokios priemonės poveikis yra trumpalaikis.

Vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų yra vaisių ir daržovių apdorojimas biotechnologiniais produktais (specialiomis probiotinėmis kompozicijomis). Specialios probiotinės kompozicijos taip pat higienizuoja sandėliavimo patalpas, įrangą, tarą. Vaisius ir daržoves galima apdoroti ne tik prieš saugojimą, bet  ir  sandėliavimo  metu,  prieš pakrovimą, pervežimą, o taip pat realizacijos metu nesumažinant produktų kokybės. Toks apdorojimas neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai.

2.          BIOTECHNOLOGINIAI PRODUKTAI DIRVOŽEMIO KOKYBĖS GERINIMUI, SĖKLŲ,

DAIGŲ, GUMBŲ BIOLOGINIAM APDOROJIMUI IR KOVAI SU AUGALŲ LIGOMIS

Jau seniai žemės ūkyje naudojami bakteriniai preparatai, fiksuojantys azotą iš atmosferos. Jau praeito šimtmečio pradžioje rinkoje atsirado įvairūs ir universalūs, preparatai, pvz., nitrogenai, nitrobakterinai, azotogenai ir kt., kurie buvo naudojami sėklų apdorojimui.

Biologinių preparatų, t.y. probiotinių – efektyvių mikroorganizmų (EM) panaudojimas plinta daugelyje šalių, o ypač ten, kur atsiranda poreikis turėti ekologiškus produktus. Rusijoje ekologiškus produktus augina smulkūs ūkiai, todėl Rusijoje pateikiama daug informacijos apie smulkaus ūkio ekologiškumą. Rusijos mokslininkai sudarė probiotinę kompoziciją Baikal-M, kurią naudoja Rusijos ir Baltarusijos sodininkai. Lenkijoje dirvožemio kokybės gerinimui naudojamos probiotinės kompozicijos EmFarmaTM, EmFarma PliusTM, SCD  ProBio OriginalTM.  Kovai su fitopatogenais Lenkijoje naudojamos probiotinės kompozicijos Ema5TM, Ema5 z wrotyczemTM, kurios gaminamos ant SCD ProBio Original® kompozicijos bazės.

Šiuo metu pagal mikroorganizmų sudėtį ir jų koncentraciją  viena iš optimaliausių probiotinių kompozicijų dirvožemio derlingumo didinimui yra SCD Bio Ag ar ProbioAgro, kurias sukūrė JAV mokslininkai ir europiečiai.

Kompleksiniams parodomiesiems bandymams išskirtinės kokybės produkcijos auginimui Lietuvoje tikslinga parinkti optimaliausią ir universaliausią biotechnologinį produktą. Tam tikslui parinkta probiotinė kompozicija SCD Bio Ag ar ProbioAgro.

Probiotinė kompozicija SCD Bio Ag ar ProbioAgro – tai naudingų bakterijų mišinys, kuris skatina natūraliai agrokultūrinėse aplinkose esančių naudingų  mikroorganizmų  augimą.  Ši  technologija  dar  žinoma  kaip

„EM“ (efektyvūs mikroorganizmai) yra naudojama visame pasaulyje įvairiems tikslams. SCD Bio Ag ar ProbioAgro pieno rūgšties bakterijos, fotosintezės bakterijos (PNSB), aktinomicetai, mielės. Šių mikroorganizmų visuma turi efektyvias detoksikacines, antioksidacines ir antientropines savybes. Šios savybės yra veiksmingos iš naujo auginant didelę naudingų mikroorganizmų grupę užterštose arba išbalansuotose aplinkose,  tokiose kaip nederlingi dirvožemiai. Dėka fotosintezės mikroorganizmų

 

padidinto lygio SCD Bio Ag ar ProbioAgro turi išskirtinas savybes. SCD Bio Ag ar ProbioAgro yra gaminamas natūralios fermentacijos būdu ir nėra chemiškai susintetintas arba genetiškai modifikuotas produktas (savyje neturintis GMO). Todėl yra natūrali ir ekonomiška alternatyva cheminiams produktams, SCD Bio Ag ar ProbioAgro – tai geriausias sprendimas augalininkystės ūkiams ir sodams auginant išskirtinės kokybės produktus. SCD Bio Ag ar ProbioAgro – tai bakterinis dirvožemio struktūros gerintojas, turintis azotą fiksuojančių bakterijų, fotosintezės bakterijų, kurios išvalo dirvožemį nuo toksinų ir stiprina augalų šaknis, transformuojant kenksmingas medžiagas, tokias kaip sieros vandenilis   į naudingus elementus. Visos gyvybinės sistemos, įskaitant dirvožemį, augalus ir medžius, gali būti valdomos ir gerinamos, nuolatos įterpiant probiotines kompozicijas, tokias kaip SCD Bio Ag ar ProbioAgro. Gerų bakterijų įvedimas sukuria ekologišką mikroflorą, kurioje naudingos bakterijos dominuoja kenksmingų bakterijų atžvilgiu, kuriant sveikesnę ir gyvesnę aplinką.

Savo ruožtu probiotinė mikroflora negali  optimizuoti  dirvos  jei joje nėra biologiškai skaidžių organinių medžiagų. Preparatas labai koncentruotas 1ml – 1mld gyvų mikroorganizmų.

Priklausomai nuo dirvos pažeidimo cheminėmis (pesticidai, fungicidai, herbicidai) ir biologinėmis (srutos su antibiotikų liekanomis ir pan.) medžiagomis dirvoje esamų organinių medžiagų kiekio bei mineralinio azoto kiekio, optimalus probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro panaudojimas gali būti labai skirtingas: nuo 1,5 iki 5 litrų koncentruoto preparato 1 hektarui.

SCD Bio Ag ar ProbioAgro naudojami ir biologiniam sėklų ir daigų daigumo aktyvinimui, biologiniam sėklų beicavimui – patogeninės mikrofloros pašalinimui.

Prieš sėją galima apipurkšti sėklas arba jas pamirkyti 10-15 min. probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro vandens tirpale. Kovai su augalų ligomis probiotiniais tirpalais purškiami lauko, daržo ir sodo augalai. Nupurškus suaktyvėja augalų augimas, mažėja susirgimas ligomis ir kt. SCD Bio Ag ar ProbioAgro galima naudoti auginant augalus hidroponikoje ir naudoti laistant augalus laistymo sistemomis.

3.         BIOTECHNOLOGINIAI PRODUKTAI DERLIAUS (VAISIŲ IR DARŽOVIŲ) IŠSAUGOJIMUI

Norint išsaugoti šviežius vaisius ir daržoves ilgesnį laiką naudojamos įvairios technologijos: sandėliavimas žemoje temperatūroje, apdorojimas įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir kt.

Dažnai saugojimo trukmei prailginti naudojami cheminiai biocidai, kuriais dezinfekuojamos vaisių ir daržovių saugojimo patalpos, saugojimo ir transportavimo tara bei įranga, o kartais ir patys saugojami produktai. Dezinfekcijai naudojamos medžiagos, turinčios chloro kenkia ne tik produktų išvaizdai, bet ir jų kokybei. Ženkliai mažiau pavojingi yra biocidai peroksidų pagrindu, ar kiti, greitai suyrantys biocidai, tačiau ir jie neigiamai veikia produktus.

Nors cheminiai biocidai naudojami patalpų ir taros apdorojimui gali atlikti dezinfektoriaus funkciją, tačiau į saugyklas vis dėl to dažnai patenka nedideli kiekiai produktų, pažeistų bakterine, grybeline ar virusine tarša, kurios pasekmė – ligų pažeisti produktai ir ženkliai sumažėjusi jų saugojimo trukmė.

Saugojamų produktų stabilumo siekiama likviduojant mikrobiologinį užterštumą, atsisakant cheminio apdorojimo, optimalių estetinių parametrų išlaikymui jau keliolika metų (Japonijoje, JAV ir kt. valstybėse) naudojami probiotiniai preparatai.

Šie probiotikai – tai natūralios regeneratyvinės mikrofloros kompozicijos, plačiai naudojamos žemės ūkyje: augalininkystėje, gyvulininkystėje, ir kitose srityse, taip pat ir žmonių sveikatinimui.

Vaisius ir daržoves, apdorotus šių probiotikų kompozicijų vandens tirpalais galima sandėliuoti žymiai ilgiau, nes probiotikai sunaikina vaisių ir daržovių ligas sukeliančią mikroflorą, t.y. pašalina daugumą priežasčių, sukeliančių saugojamų produktų gedimą (pelėsius, puvinius ir kt.).

Skirtingai nuo cheminių preparatų, probiotikų patekimas ant sandėliuojamų produktų nekenkia jų kokybei ir neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Probiotiniai preparatai yra natūralūs, jie kaip inhibitoriai paveikia tik patogeninę mikroflorą, nekenkdami vaisių ir daržovių kokybei.

Vaisiai ir daržovės gali būti apdorojami preparato SCD BioAg ar ProbioAgro vandeniniais tirpalais derliaus nuėmimo metu, jų plovimui naudojant probiotikų tirpalus ir ruošiant produktus saugojimui, taip pat ruošiant

 

sandėliavimo patalpas, tarą, transportavimo priemones. Vaisius ir daržoves galima apdoroti probiotiniais tirpalais ir prieš transportavimą ar realizavimą.

 

4.         PROBIOTINIŲ KOMPOZICIJŲ PARUOŠIMAS NAUDOJIMUI

Probiotinės kompozicijos koncentratas yra sudarytas iš mikroorganizmų, kurie yra anabiozinėje būklėje. Šią būklę sukelia žemas pH, (apie 3,5), mikroorganizmai laikomi anaerobinėse sąlygose, t.y. visada hermetiškai uždaruose induose. Probiotinė kompozicija SCD Bio Ag ar ProbioAgro turi būti saugoma hermetiškoje plastikinėje taroje, nepraleidžiančioje ultravioletinių (UV) spindulių. Saugojimo ir transportavimo temperatūra

– nuo +10 0C iki +35 0C. Saugojimo laikas – iki 24 mėn. nuo pagaminimo datos. Preparatą būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Probiotinė kompozicija SCD Bio Ag ar ProbioAgro yra koncentruota ir konservuota, t.y. neaktyvi. ar ProbioAgro Probiotinė kompozicija turi būti skiedžiama nechloruotu, chemiškai ir biologiškai neužterštu vandeniu. Skiedimui rekomenduojama naudoti plastikines arba nerūdijančio plieno talpas. Optimali aplinkos temperatūra turi būti nuo

+15 iki +25 0C. Paruoštą tirpalą, kaip ir probiotinę kompoziciją, reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Rekomenduojama praskiesti vandeniu tik tokį probiotikų kiekį, koks bus sunaudotas per 1 – 2 paras. Jei probiotinių kompozicijų skiedimui planuojate naudoti kūdrų ar kitų vandens telkinių vandenį, būtinai atlikite vandens kokybės tyrimą (cheminės ir mikrobiologinės sudėties tyrimus). Nekokybiškas vanduo sumažins probiotinių kompozicijų efektyvumą.

5.         PROBIOTINĖS KOMPOZICIJOS SCD BIO AG ar ProbioAgro NAUDOJIMAS

5.1.     Probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro naudojimas dirvožemio kokybės gerinimui

Naudojant probiotines kompozicijas dirvos kokybės gerinimui optimalūs rezultatai pasiekiami tik esant dirvoje organinių augalų liekanoms (šaknys, šiaudaui ir kt.) arba derliaus didinimo produktams, pvz., mėšlo, kompostų, pūdinių.

  • Susmulkinti šiaudai ar ražienos supurškiami koncentruotos probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro tirpalu. 1 ha naudojama nuo 1,5 iki 5,0 litrų koncentruotos probiotinės kompozicijos ją praskiedžiant 250-500 litrų vandens. Iškart po probiotinės kompozicijos tirpalo išpurškimo žemė kultivuojama arba apariama.
  • Išlaikytas ne mažiau 1-2 mėnesių „kietas“ mėšlas paskleidžiamas dirvos paviršiuje ir supurškiamas probiotinės kompozicijos tirpalu. 1 ha naudojama nuo 2,0 iki 6,0 litrų koncentruotos probiotinės kompozicijos ją praskiedžiant 250 – 500 litrų vandens.
  • Naudojant dirvos kokybės gerinimui skystą mėšlą ar srutas jas įterpiant į dirvą, į 1 m3 skysto substrato tiesiai įvedama 0,05-0,15 litro koncentruotos probiotinės kompozicijos. Prieš įterpimą į dirvą būtina skystą substratą sumaišyti su probiotine
  • Naudojant dirvos kokybės gerinimui kompostus, prieš jų naudojimą į 1 m3 kieto substrato įvedama 0,1-0,15 litro koncentruotos probiotinės kompozicijos, praskiestos vandeniu santykiu nuo 1:100 iki 1:200. Jei nėra galimybių į kompostą tolygiai įterpti probiotinę kompoziciją, tuo atveju kompostas paskleidžiamas dirvos paviršiuje ir supurškiamas probiotinės kompozicijos tirpalu.

Tirpalas išpurškiamas standartine purškimo įranga, pvz., augalų apsaugos ar skystų trąšų purškimo įranga. Pastoviai naudojant probiotinę kompoziciją naudojami kiekiai mažinami.

Dirvos mikrofloros atstatymas ir gerinimas turi būti atliekamas pavasarį arba rudenį (1 – 2 mėnesiai iki minusinių temperatūrų).

Visais atvejais po dirvos apdorojimo preparatu iškart vykdomas kultivavimas, arimas ar mulčiavimas. Darbus patartina atlikti nesaulėtą dieną. Dalis probiotinės mikrofloros yra neatspari ultravioletiniam spinduliavimui.

 

5.2.     Probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro naudojimas sėklų, daigų ir gumbų apdorojimui prieš sėją.

Siekiant pašalinti sėklose, daiguose ir gumbuose patogeninę mikroflorą, suaktyvinti jų daigumą bei sudaryti prielaidas sveiko augalo augimui naudojami probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro tirpalai.

Sėklų mirkymui naudojamos koncentruotos probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro. Vandens tirpalas skiedžiamas santykiu nuo 1:100 iki 1:300.

Sėklų, daigų ir gumbų mirkymo trukmė:

  • smulkios, pvz., daržovių sėklos – nuo 3 iki 5 ;
  • stambios sėklos – nuo 5 iki 10 :
  • gumbai, pvz., bulvės – nuo 30 iki 40 min.;
  • daigai, pamerkiant šaknis – nuo 2 iki 3 ;
  • sodinukai, pvz., vaiskrūmiai, vaismedžiai, pamerkiant šaknis – nuo 3 iki 5 min.

Jei nėra galimybių sėklų mirkyti, jas galima apipurkšti probiotinės kompozicijos tirpalu. Svarbu, kad visų sėklų paviršius taptų drėgnas.

Po apdorojimo tikslinga iškart sėti ar sodinti, maksimali sudrėkintų sėklų išlaikymo trukmė yra 2 paros.

 

5.3.     Probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro naudojimas kovai su ligomis augalo vegetacijos periodu

Probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro tirpalai naudojami kaip biotechnoginis preparatas bakterinių bei virusinių augalų ligų prevencijai bei kovai su jomis.

Priklausomai nuogalimųužkratųaugalininkystėje, daržininkystėje ir sodininkystėje 1 ha naudojami nuo 2,0 iki 6,0 litrų koncentruotos probiotinės kompozicijos vandens tirpalai. Praskiedimo santykis nuo 1:300 iki 1:500, t.y. 1 litras SCD Bio Ag ar ProbioAgro skiedžiamas nuo 300 iki 500 litrų vandens.

Prevencinis augalų apdorojimas (purškimas) atliekamas pirminėje vegetacijos fazėje. Pakartotiniai apdorojimai atliekami priklausomai nuo augalų būklės.

Reikia atkreiti dėmesį, jei augalai ir neturi užkratų, biopreparatas pagerinsaugalųaugimą, vaisiųirdaržoviųkokybę. Probiotinė kompozicija gali būti naudojama bet kurioje augalo vegetacijos fazėje.

Negalima purkšti augalų žydėjimo metu.

Darbus patartina atlikti nesaulėtą dieną. Dalis probiotinės mikrofloros yra neatspari ultravioletiniam spinduliavimui.

 

5.4.     Probiotinės kompozicijos SCD Bio Ag ar ProbioAgro naudojimas vaisių ir daržovių saugojimui

Naudojant probiotinę kompoziciją SCD Bio Ag ar ProbioAgro vaisių ir daržovių saugojimui, kompozicija skiedžiama vandeniu santykiu 1:1000, t.y. 1 litras koncentruotos kompozicijos skiedžiamas 100 litrų vandens. Patalpų ir saugojimo įrangos stelažai, dėžės ir pan. apdorojimui naudojami tirpalai 1:100, t.y. 1 litras koncentruotos kompozicijos skiedžiamas 100 litrų vandens. Gaunamais tirpalais apipurškiama vaisių ar daržovių saugojimo įranga (stelažai, dėžės ir pan.) ir saugojami produktai.

Tirpalas tolygiai turi sudrėkinti įrangą ir saugojamus produktus.

Tirpalų išpurkimui rekomenduojama naudoti šalto rūko generatorius.

 

  1. PROBIOTINIŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO ĮRANGA Augalų apsauga yra daugiau nei draugiškų augalams preparatų naudojimas. Išpurkiamo preparato lašeliai turi kuo tiksliau ir tolygiau padengti apipurškiamą paviršių. Tik tuomet galima tikėtis optimalaus augalų apsaugos Saugant aplinką, nuostolių dėl lašelių nunešimo pavėjui, nulašėjimo ar išgaravimo turėtų nebūti. Todėl reikalavimai purškimo technikai, o ypač purkštukams, yra labai dideli. Kuo tolygiau probiotinės kompozicijos tirpalu apdorosim vaisius ir daržovius, tuo ilgiau be kokybės pasikeitimo galėsime išsaugoti jų derlių. Augalų apsaugai nuo ligų galima panaudoti skystų mineralinių trąšų išpurškimo pakabinamą žemės ūkio techniką. Purškiant probiotinės kompozicijos

vandens tirpalus būtina atitinkamai sureguliuoti purkštuvus.

Augalų apsaugos produktai tikslingai purškiami ten, kur yra ligų sukėlėjų, t. y. ant apatinės lapų pusės arba dirvos paviršiaus. Purškiama iš palyginti nedidelio atstumo, o purškimo aukštis yra mažesnis negu patys kultūriniai augalai. Tam naudojami purškimo vamzdžiai su plyšiniais (simetriško ir asimetriško srauto) arba skyliniais kūgiško srauto purkštukais.

 

Geroji probiotinių kompozicijų purškimo praktika

 

  • Atsižvelgti į kultūrinių augalų išsivystymo tarpsnį ir purškimo būdo bei įrangos pasirinkimo rekomendacijas.
  • Purkšti mažesniu slėgiu kuo mažesniais lašeliais.
  • Purkšti geriausia po pietų arba vakare, taip pat po
  • Purkšti tuomet, kai palanki temperatūra nuo (+10 iki +25ºC).
  • Purkšti probiotinės kompozicijos tirpalą augalų vegetacijos

 

Analogišką arba tą pačią techniką galima naudoti probiotinių kompozicijų naudojimui dirvos kokybės gerinimui. Mažų plotų apdorojimui bei vaisių ir daržovių apdorojimui prieš saugojimą galima naudoti rūko generatorius. Pateikiame tokios įrangos pavyzdžius:

 

Danfoil Airboss – pakabinamas purkštuvas

Danfoil Airboss yra unikalios konstrukcijos, ypač paprastas naudoti pakabinamas purkštuvas. Danfoil Airboss sukurtas siekiant didesnio funkcionalumo, kokybės, taupumo ir yra draugiškas aplinkai. Be abejo, šis purkštuvas turi patentuotą Eurofoil purškimo sistemą.

 

  • Našumas iki 35 ha su vienu užpylimu;
  • Efektyvus prasiskverbimas ir dengimas net ypač tankiuose augaluose;
  • Keičiamas lašelių dydis;
  • Mažas skysčio sunaudojimas – 30 – 40 litrų hektarui;
  • 1000 litrų bakas su integruotu švaraus vandens bakeliu;
  • Švytuoklinė stiklo pluošto 18-24 vamzdyno pakaba;
  • Vienas purkštukas visiems purškimo darbams;
  • 10 metų garantija purkštukams;
  • Paruoštas Danfoil įpurškimo

 

Standartinė Danfoil Airboss įranga:

Tritaškė pakaba su A rėmu, greita jungtis;

1000 litrų bakas su matuokle, 100 litrų švaraus vandens bakas su vamzdyno apipurškimo sistema;

15 litrų bakelis rankų plovimui; Pašildytas vanduo valymui;

Švytuoklinė rėmo pakaba su stiklo pluošto vamzdžiais 18-24 m. Hidraulinis proporcijinis ventiliatorius;

Hidraulinis AR 115 diafragminis siurblys; Du skysčio filtrai;

Dvigubas besisukantis bako valytuvas; Automatinės sklendės darbui 12 m. plotyje; Pesticidų įleidimo įranga;

Danfoil S-2 slėgio valdymo pultas pilnam elektroniniam valdymui. Galinės šviesos, markerių šviesos.

Papildoma Danfoil AirBoss įranga Vairalazdė (maža);

AgroJoy;

Nuosava hidraulinė sistema; Kraštinių eilių purkštukai;

 

Papildomas pakabinimo komplektas; Šviesų rinkinys vamzdyno rėmui; Chemikalų dėžė;

Putų markeris;

Elektroninė vėjo matuoklė;

 

Aukšto spaudimo ploviklis su žarnos ritiniu; 850 litrų priekinis bakas su A rėmu ir žarnom; Automatinis horizontalaus rėmo išlyginimas; Danfoil įpurškimo sistema MultiDose 2000.

 

Darbinis plotis 18-24 metrų
Rėmo dalys 5
Bako talpa 1000 litrų
Apiplovimo bakas 100 litrų
Švarus vanduo 15 litrų
Siurblys nuo 110 litrų/min
Ventiliatorius Hidraulinis
Max rėmo aukštis 260 cm
Transportinis plotis 265 cm
Transportinis aukštis 380 cm

 

 

Danfoil AirBoss Techniai duomenys:

AMAZONE purkštuvai yra labai tikslūs ir patogūs. Stabilus rėmas, patogus svorio centro išdėstymas, tikslus dozavimas, intensyvus, plačiame diapazone reguliuojamas hidraulinis maišymas, indžiaktoriniai purkštukai leidžia paskleisti chemikalus dideliu tikslumu prikabinamiems purkštuvams speciali prikabinimo įranga leidžia posūkio metu sekti traktoriaus vėžėmis. Elektroniniu būdu purkštuvas valdomas iš traktoriaus kabinos. Unikalus AMATRON+ valdiklis leidžia keisti išpurškimo normą nepriklausomai nuo traktoriaus judėjimo greičio ir GTV sūkių. Sistema visiškai suderinama su pažangaus ūkininkavimo GPS ir DGPS įranga.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

AMAZONE UF serija (UF901, UF901, UF1201, UF1201, UF1501, UF1501, UF1801, UF1801)

Pakabinamuose purkštuvuose gali būti sumontuota slėginė recirkuliacinė sistema (SRS). Sistema SRS darbo pradžioje priešinga kryptimi po slėgiu pripildo visą sistemą kartu su štangų žarnomis biologiškai aktyvių medžiagų tirpalo.

Purkštuvuose svirčių tvirtinimui naudojama kūginė ekcentrinė įvorė (AMAZONE patentas), kuri neturi technologinių tarpelių tarp elementų. Svirtys yra lengvos, tad tvirtinimo bei amortizacinės sistemos dėka gaunamas maksimalus svirčių stabilumas, net ir prie didelio darbinio greičio.

Pakabinamų purkštuvų talpos nuo 600 iki 2000 litrų, bei nuo 12 iki 28 metrų darbinio pločio.

AMAZONE purkštuvai yra labai tikslūs ir patogūs. Stabilus rėmas, patogus svorio centro išdėstymas, tikslus dozavimas, intensyvus, plačiame diapazone reguliuojamas hidraulinis maišymas, indžiaktoriniai purkštukai leidžia paskleisti chemikalus dideliu tikslumu prikabinamiems purkštuvams speciali prikabinimo įranga leidžia posūkio metu sekti traktoriaus vėžėmis. Elektroniniu būdu purkštuvas valdomas iš traktoriaus kabinos, o kompiuteris SprayControl reguliuoja išpurškimo normą priklausomai nuo traktoriaus greičio.

 

AMAZONE PURKŠTUVŲ PRIVALUMAI:

  1. Stabili konstrukcija iš lengvų ir stiprių konstrukcinių medžiagų. Labai aukštos kokybės medžiagos ir dažų sluoksnis. Saugumas visose situacijose. Nereikalauja didelės traktoriaus galios – todėl taupomi degalai.
  2. Lengvas, suapvalintais kampais chemikalų rezervuaras – nereiklus

 

svorio centro padėčiai. Nesusidaro nuosėdos, lengva plauti, minimalios atliekos. Skysčio lygis nustatomas plūdės pagalba.

  1. Didelis bakas švariam vandeniui integruotam sistemos valymo valdymui.
  2. Atskiras chemikalų maišymo bakelis (skirtas maišyti skystus ir miltelinius chemikalus) su purkštuku tam, kad be žalos aplinkai sumaišytų ir dozuotų chemikalus.
  3. AMAZONE purkštuvų štangos hidrauliškai sulankstomos jos kartu yra superstabilios ir
  4. Daugiacilindriai stūmokliniai -membraniniai siurbliai nuo 115 iki 460l/min našumo.
  5. Moderni armatūros konstrukcija tiksliam dozavimui. Standartinė įranga, priklausoma nuo greičio dozavimo automatika.
  6. Šešių laipsnių intensyvus hidraulinis sumaišymas užtikrina visada laiku ir tikslią sumaišymo koncentraciją, nesusidaro
  7. Našus laukų purškimas.
  8. Visi purkštukai turi CE ženklus.

 

 

 

Pakabinamas purkštuvas Moskit P113

Moskit P113 techniniai duomenys:

 

Cisternos talpa 400-800 l
Siurblio našumas 70-100 l/min
Purkštukų tipas 1/3 pozicijų
Užgriebio plotis 10-15 m
Aukščio reguliavimas mechaninis/ hidraulinis
Tuščio purkštuvo svoris 300 kg
Išmatavimai (auštis/ plotis/ ilgis) 1.15 x 2.7 x 1.8 m

 

“LOMA” serijos šalto rūko generatorius

 

Techniniai duomenys:

 

 

Galingumas iki 70 l/val.
Nuotolis 60 – 90 m. (nuo modifikacijos)
Aerozolio dalelių dydis 2 – 100 mkm
Svoris 41 kg
Matmenys 142 x 68 x 130

 

Purkštuvas MM 25 L

Variklis Dvitaktis TM 26
Galingumas 1,5 AG
Specifikacija
Skysčio bako talpa 25 l
Skysčio purškimas 8 l/min
Maksimalus spaudimas 30 bar
Žarna 1 m
Purškimo antgalis 60 cm / reguliuojamas
Svoris 8 kg

 

 

Techniniai duomenys:

Purkštuvas SOLO 485

 

Techniniai duomenys:

 

Talpa 20 l
Darbinis slėgis 4 bar
Komplektacija Purškimo antgaliai,50 cm purškimo vamzdelis, 50 cm ilgio diržas
Svoris 5.2 kg

 

Purkštuvas rankinis nugarinis Miura 12

 

 

 

Techniniai duomenys:

 

Skysčio bako talpa 11.6 l
Našumas 1000 m2
Max purškimo nuotolis 900 cm
Max purškimo aukštis 450 cm
Purškimo kampas 60 laipsnių
Svoris 3 kg

Purkštukas SOLO 456

Profesionalūs slėginiai purkštuvai – galima pasirinkti 5 arba 7,5 l talpos modelius. 480 cm3 siurblys sukuria 3 barų slėgį vos keliais siurblio judesiais. Didelė anga teikia galimybę lengvai jį išvalyti; nelūžtantys 50 cm ilgio purškimo vamzdžiai, tvirtos rankenos su galimybe papildomai sumontuoti manometrą ir purškimo antgalių rinkinys, tiekiamas kaip standartinio komplekto dalis, visiškai pateisina pasaulinę šių purkštuvų sėkmę.

7.          GAUTŲ REZULTATŲ VERTINIMAS

 

7.1.   Dirvožemio apdorojimo rezultatų vertinimas

Kontrolinio ir bandomojo lauko dirvožemio kokybė vertinama pagal šios parametrus:

  • bendras azotas, mg/kg;
  • amoniakinis azotas, mg/kg;
  • bendras fosforas, mg/kg;
  • kalis, mg/kg;
  • organinė anglis, mg/kg;
  • huminės rūgštys, mg/kg;
  • augalų sudygimo trukmė (dienomis);
  • vegetacijos proceso trukmė (dienomis);
  • derliaus kiekis (kg/ha);
  • derliaus kokybė (sveikų ir ligomis pažeistų produktų kiekis %).

 

7.2.   Daržovių sėklų apdorojimo rezultatų vertinimas kontroliniame ir bandomajame laukuose

  • augalų sudygimo trukmė (dienomis);
  • vegetacijos proceso trukmė (dienomis);
  • derliaus kiekis (kg/ha);
  • derliaus kokybė (sveikų ir ligomis pažeistų produktų kiekis %).

 

7.3.   Grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių apsaugos nuo fitopatolog- inių ligų rezultatų vertinimas

  • organoleptinis ir instrumentinis vegetacijos proceso vertinimas kontro- liniame ir bandomajame laukuose;
  • derliaus kokybės ir kiekybės organoleptinis ir instrumentinis vertini- mas (palyginimas produkcijos ir kontrolinio ir bandomojo lauko).

 

7.4.  Vaisių ir daržovių išsaugojimo rezultatų vertinimas

  • apdoroto probiote kompozicija SCD Bio Ag ar ProbioAgro ir neapdoroto derliaus kokybės vertinimas 30 – 40 dienų intervalu. Procesas nutraukiamas realizavus produkciją.

 

8.          NUORODOS

 

  1. Lukas „Effekrive Mikroorganizmen haben eine regererierende Wirbung auf Menschen, Tiere und Pflanzen“. Nachrichten, 2012.
  2. Multikraft: Effektive Mikroorganizmen – kleine biologische Helfer fūr Haus and Garten. Gartner+Florist,
  3. Anne Katarina Zschoke. EM Die Effektiven Mikroorganismen. Bakterine als Ursprung und Wegweiser alles Lebendigen.
  4. Miltikosmos
  5. Anne Katarina Zschoke. Die erstaunlichen krafte der Effektiven Mikroorgamismen EM. Gesundheit, Haushalt, Garten, Wasser.
  6. Sigimar Gruno. EM – Plant
  7. scdprobiotics.com
  8. multikraft.com
  9. probiotics.pl
  10. avai.lt
  11. gudinas.lt
  12. http://savasukis.lt
  13. elega.lt