Select Page

Biologizacija

Biologizacija – pažangus gyvūnų gerovės, produktyvumo didinimo ir mėšlo apdorojimo būdas

Lietuva – šalis turinti ilgalaikes gyvulių, paukščių ir žvėrelių auginimo tradicijas. Intensyvinant gyvulininkystę (didinant gyvūnų skaičių, t.y. tankumą fermose), ženkliai didėja išlakų (emisijų) koncentracija gyvūnų auginimo vietose. Efektyvus išlakų pašalinimas iš fermų pastatų yra energetiškai imlus ir brangus procesas. Dideli kiekiai emisijų, kuriose pagrindiniai teršalai yra amoniakas, sieros vandenilis, merkaptanai ir kt., sukelia ne tik gyvūnų ligas, bet ir darbuotojų bei aplinkinių gyventojų sveikatos sutrikimus.

Gyvūnų gerovė arba atitinkamo gyvulininkystės lygio užtikrinimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų. Šis reikalavimas taikomas visiems ūkinių patalpų elementams: sienoms, luboms, grindims, šėrimo loviams ir girdykloms, trapams ir srutų vamzdynams bei kitai įrangai. Šiuo metu įvardytų reikalavimų vykdymui naudojamos cheminės priemonės, tokios kaip dezinfekcinės priemonės, biocidai, cheminiai plovikliai ir valikliai, kurie iš esmės gali pakeisti mikroflorą pašaruose, mėšle, srutose bei jų tolimesniuose skilimo – fermentacijos procesuose. Kaip viena iš pasekmių – padidėjęs sierą redukuojančių mikroorganizmų kiekis mėšle, kuris didina amoniako, sieros vandenilio ir kitų „kvapių“ išlakų kiekius. Kartais net nesuvokiame kokią įtaką gyvūnų (kiaulių, paukščių ir kt.) organizmui turi padidėjąs amoniako ir sieros vandenilio kiekis jų laikymo patalpose. Vystantis biotechnologijoms atsirado galimybė iš esmės pagerinti gyvūnų auginimo sąlygas, atsisakant ar ženkliai sumažinant nuodingų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą gyvūnų auginime. Atsirado net naujas terminas biologizacija, kai mikroklimato sukūrimui bei gyvūnų sveikatinimui vietoj nuo sovietinių laikų naudojamų įprastų cheminių medžiagų ir preparatų buvo pradėta naudoti mikrobiologinius preparatus.

Biologizacija – pažangi technologija, kurios esmė į produkcijos gamybos procesą įtraukti mikrobiologines priemones, sudarytas iš gyvų probiotinių ir regeneratyvinių mikroorganizmų ir jų metabolitų. Viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių mikrobiologinių preparatų grupių yra probiotinės kompozicijos, skirtos įvairiems gyvūnų auginimo procesams optimizuoti. Probiotinės kompozicijos sudarytos iš įvairių mikroorganizmų grupių, pvz., pieno rūgšties mikroorganizmų, fotosintezės bakterijų, aktinomicetų ir mielių derinių.

Gyvulininkystėje biologizacija vystoma keliomis kryptimis:

  • patalpų (gyvulininkystės, paukštininkystės kompleksų ir tvartų) higienizacija. Probiotinės kompozicijos leidžia pašalinti patogeninę mikroflorą ir tuo pačiu šalinti nemalonių kvapų susidarymo priežastis;
  • gyvūnų sveikatinimas. Probiotinių kompozicijų naudojimas kaip priedas prie pašarų ar kartu su geriamu vandeniu gerina pašarų suvirškinamumą ir įsisavinimą, sumažina riziką virškinamajame trakte vystytis patogeninei mikroflorai, didina gyvūnų imunitetą.

Biologizacijos skatinimas yra itin svarbus žemės ūkio sektoriuje. Šio pažangaus proceso skatinimui Žemės ūkio rūmai įgyvendina inovatyvų mokslinį projektą „Pažangių biotechnologinių kompozicijų ir natūralių preparatų naudojimas naminių gyvūnų (karvių, kiaulių, paukščių ir žvėrelių) auginimui (Projekto Nr. 1PM-PV-12-1-012571), pagal KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ antrąją veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti ir naudoti pažangius biotechnologinius ir natūralus preparatus naminių gyvūnų auginimo sektoriuje, kuriant konkurencingą ūkį, gerinant darbo sąlygas ir gerinanti gyvenimo kokybę kaime (mažinti mikrobiologinę taršą ir nemalonių kvapų susidarymą darbo vietose bei nemalonių kvapų sklaidą gyvenamojoje aplinkoje).

Įgyvendinant projektą parodomieji bandymai buvo atlikti paukščių (broilerių), kiaulių ir pieninių galvijų auginimo ūkiuose. Naudojant probiotinę kompoziciją, kuri analogiška dabar naudojamam ProbioStopOdor, buvo įrodyta, kad nemalonių kvapų (amoniako ir sieros vandenilio) šalinimas yra nesunkiai išsprendžiama problema. Praskiesta vandeniu probiotinė kompozicija buvo išpurškiama įvairaus tipo purkštuvais. Nemalonių kvapų šalinimo procesas yra gan greitas. Išpurškiant probiotinės kompozicijos tirpalą smulkiais lašeliais (aerozoliu) kvapai pašalinami per 1-2 valandas. Priklausomai nuo to ar gyvūnai laikomi ant kraiko ar ant kietos dangos (betonas, guma), kinta probiotinės kompozicijos sunaudojimo kiekis bei patalpų apdorojimo dažnumas. Sieros vandenilio ir amoniako koncentracijų matavimui buvo naudojamas Vilniaus metrologiniame centre patikrintas nešiojamas dujų analizatorius MX6 iBRID Nr. 12081EE-001. Probiotinės kompozicijos panaudojimo kvapų šalinimui efektyvumas net 90 – 98 proc. (išlakos sumažėja). Patalpų apdorojimo dažnis priklauso nuo temperatūros ir drėgmės. Pradėjus patalpų apdorojimo procesą patartina patalpas išpurkšti 1 – 2 kartus per savaitę, vėliau pakanka 1 – 2 kartus per mėnesį. Naudojant probiotines kompozijos pagerinama fizinė bei fiziologinė būklė, mažinama tikimybė susirgti kvėpavimo takų ligomis, likviduojamos grybelinės infekcijos ir mažinama tikimybė susirgti odos ligomis, kuriama biologinė apsauga nuo ligų sukėlėjų (salmonella, enterokokų, Coli bakterijų), mažinamas ir reguliuojamas somatinių ląstelių kiekis pieno sudėtyje, mažinama būtinybė vartoti antibiotikus ir dezinfekcijos priemones, likviduojami puvimo procesai, gerinama oro kokybė, mažinama uodų populiacija (ypač sumažėja musių), gerinama aplinka tiesioginėje ūkių kaimynystėje.

 

Biotechnologiniai produktai buvo naudojami kieto ir skysto mėšlo, srutų kokybės gerinimui bei nemalonių kvapų šalinimui. Naudojant probiotinę kompoziciją gyvūnų sveikatinimui vyksta ekskrementų, taip pat ir mėšlo, higienizacija, keičiasi mėšlo fermentacijos galimybės, tačiau kartais mėšlo apdorojimui, t.y. bekvapiam mėšlo kompostavimui arba fermentavimui, tenka papildomai naudoti probiotinę kompoziciją, kaip ProbioStopOdor. Vertinant gautus produktus, t.y. kompostą arba fermentuotą mėšlą, kaip dirvos gerinimo priemonę, optimaliausias variantas yra kieto mėšlo fermentacija. Šio anaerobinio proceso metu biologiniu būdu fiksuojamas azotas (amoniakinis azotas paverčiamas nitratiniu), sieros vandenilis ir merkaptanai nesusidaro, procese neišsiskiria nemalonūs kvapai. Probiotinės kompozicijos panaudojimas mėšlo ir srutų apdorojimui leidžia mėšlą ir srutas efektyviai naudoti dirvos kokybės gerinimui ir dirvožemio regeneratyvinės mikrofloros atstatymui.

Įgyvendinamo projekto parodomųjų bandymų rezultatai buvo pristatyti lauko dienose ir seminaruose įvairiuose šalies rajonuose. Pažangių probiotinių kompozicijų ir naujų natūralių preparatų naudojimas gyvūnų auginime gerina ne tik gyvūnų gerovės bei auginimo higienos sąlygas, bet ir dirbančiųjų darbo sąlygas ir gyvenimo kokybę kaime.

 

Dr. Rimantas Budrys, VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas

Konstantinas Iljasevičius, VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas

Sonata Kisieliene, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai

 

1 lentelė. Amoniako koncentracija paukštyno ore, ppm

Probiotikais apdorojus paukščių pakratus 10-15 kartų sumažėjo amoniako išsiskyrimas, dėl amoniakinio azoto perėjimo į nitratinį azotą, tuo pačiu pagerėja ir gaunamų trąšų kokybė.

Probiotikų panaudojimas paukštynų aplinkos kokybės gerinimui

Probiotikai gali padėti sprendžiant paukštynų aplinkos kokybės problemas. Žinoma, kad paukštynuose susidaro nemalonūs kvapai bei didelės amoniako koncentracijos. Tiek nemalonūs kvapai, tiek amoniakas išsiskiria iš paukščių mėšlo bei pakrato, veikiant natūraliai patogeninei mikroflorai tame tarpe ir sierą redukuojantiems mikroorganizmams. Jau 25 ppm amoniako koncentracija ore yra pavojinga paukščių sveikatai, turi didelį poveikį paukščių plunksnoms. Tokios koncentracijos amoniako išlakos yra pavojingos ir žmonių sveikatai, o nemalonūs kvapai sukelia diskomfortą paukštynų darbuotojams ir aplinkiniams gyventojams, kyla paukštynų ir bendruomenių konfliktai.

Pradėjus naudoti probiotikus paukštininkystėje, buvo pastebėta daug pozityvių pokyčių. Yongzhen ir Weijiong (2006) atliktas eksperimentas įrodė, kad broileriams ir dedeklėms vištoms duodant probiotiko su lesalu bei vandeniu, amoniako koncentracija paukščių laikymo vietose sumažėjo 69,70%. Pagrindiniai blogo kvapo sukėlėjai yra amoniakas, sieros vandenilis (vandenilio sulfidas) ir metilmerkaptanai. Didelė amoniako koncentracija ne tik trikdo normalų gyvūnų augimą, bet taip pat sukelia ir ligas. Probiotikų naudojimas sumažina amoniako koncentraciją tvarto atmosferoje, o tuo pačiu ir ligų grėsmę, skatina gyvulių augimą, didina produktyvumą, svorio prieaugį bei pašarų įsisavinimą (Yongzhen ir Weijiong, 2006). Jie gerina virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoją imunitetą ir kartu veikia kenksmingą organizmo mikroflorą, neutralizuoja ir kompensuoja sutrikusią organų veiklą, mažina cholesterolio kiekį ir t.t.

Paukštynų patalpų higienizavimas

Norint dar geriau pagerinti paukštynų aplinką arba kai vien tik probiotinės kompozicijos ProbioHelp naudojimas į pašarus ir į vandenį yra nepakankamas, arba yra aukšta patalpų temperatūra, netinkamas patalpų vedinimas, arba yra nekokybiškas kraikas ir t.t., dar galima naudoti probiotinę kompoziciją ProbioStopOdor. Ji yra naudojama kvapų šalinimui ir įvairių patalpų dezinfekavimui, yra nekenksmingas aplinkai. ProbioStopOdor turi stiprių redukcinių, antioksidacinių savybių, slopina patogeninės mikrofloros, t.t. sierą redukojančių mikroorganizmų išskiriančios sieros vandenilio, amoniako, merkaptanų dujas, veiklą, savo veiklai sunaudojantis ir patogeninės mikrofloros metabolizmo produktus tame tarpe ir kvapus sukeliančias medžiagas.

Paprastai patalpos higienizuojamos 1 – 2 kartus į savaite. Priklausomai nuo patalpų oro temperatūros, drėgmės, paklotų drėgmės, kvapų atsiradimo bei jų intensyvumo, gali būti naudojami gana įvairūs probiotikų ir vandens tirpalai. Tirpalui paruošti reikia probiotinės kompozicijos koncentratą atskiesti (aktyvuti) vandeniu santykiu nuo 1:50 iki 1:100, priklausomai nuo išpurškimo technikos. Žinant, kad 1m2 apdoroti (dezinfekuoti) reikia apie 1cm3 tirpalo, tuomet 1000 kvadratinių metrų patalpai reikėtų 1 litro tirpalo.

Paukštynuose, esant stacionariai aerozolio sudarymo sistemai, naudojami daugiau atskiesti tirpalai.

Paukštynų patalpų higienizavimui bei kvapų šalinimui naudojamas probiotikas iš esmės niekuo nesiskiria nuo probiotinės kompozicijos PronioStopOdor, naudojamos visuomeninio transporto, visuomeninių pastatų, tame tarpe net bažnyčių, higienizavimui.


Probiotikų panaudojimo paukštynuose pavyzdžiai

Paukščių augintojai, auginantys didelius kiekius uždarytų paukščių, susiduria su problemomis:

  • Aplinkos sąlygų kontrolė (atliekų ir kvapų tvarkymo);
  • Dezinfekcija;
  • Vakcinacija;
  • Gera produkto kokybė.

Šioms problemoms spręsti Probiotikai naudojami , kaip:

  • sanitariniai priedai kvapų šalinimui;
  • priemonės, mažinančios amoniako susidarymą;
  • priemonės, pašalinančios patogeninę mikroflorą patalpose, pakratuose bei paukščių kūnuose;
  • priemonės gauti aukštos kokybės trąšas.

Probiotikų panaudojimas aplinkos kokybės gerinimui

Vienos iš svarbiausių paukštynų aplinkos problemų yra susidarantys nemalonūs kvapai bei didelės amoniako koncentracijos paukštynuose. Tiek nemalonūs kvapai, tiek amoniakas išsiskiria iš paukščių mėšlo bei pakrato, veikiant natūraliai fakultatyvinei mikroflorai. Jau 25 ppm amoniako koncentracija ore yra pavojinga paukščių sveikatai, turi didelį poveikį paukščių plunksnoms. Tokios koncentracijos amoniako išlakos yra pavojingos ir žmonių sveikatai, o nemalonūs kvapai sukelia diskomfortą paukštynų darbuotojams ir aplinkiniams gyventojams, kyla paukštynų ir bendruomenių konfliktai. Panaudojant atitinkamas probiotikų kompozicijas, įvedant jas į paukščių pašarus bei vandenį, panaudojant paukštidžių pakratų , pagalbinių pastatų bei pačių paukščių apdorojimui išpurškiant, probiotikai sunaikina patogeninę mikroflorą, dėl to paukščiai tampa sveikesni, pagerėja prieaugis, patalpose ženkliai sumažėja nemalonūs kvapai.