Buvo laikotarpis, kada komunizmas buvo statomas per visuotinę elektrifikaciją, ekonomišką ekonomiką, žemės ūkio chemizavimą. Jeigu dauguma senų ideologijų „perliukų“ jau nebegalioja tai žemės ūkio chemizavimas lyg ir išliko nepajudinamas.
Pabandykime paanalizuoti sekančius faktus.
Naudojant didelius chemikalų kiekius, t.t. ir mineralines trąšas, paaiškėjo, kad mineralinių trąšų panaudojimas dažnai neduoda efekto. Viskas dėl to, kad žalioji augalų masė susideda 90% iš vandens ir tik 10% iš sausosios medžiagos. O sausojoje medžiagoje yra tik 7% mineralinių elementų. Išaiškėjo, kad vien tik mineralinių elementų augalams nepakanka, tuo labiau, kad jų reikia minimaliai, tik 7 % nuo sausos augalo masės.
Iš ko gi susideda likę 93 % sausos augalo masės? Tai anglis 50 %, deguonis 20 %, azotas 15 % ir vandenilis 8 %. Tokiu būdu, 93 % augalo sausosios masės sukuriama iš oro.
Daugiausia augaluose anglies, jos reikia 7 kartus daugiau negu likusių mineralinių elementų kartu paėmus. Šis elementas sudaro gyvybės pagrindą Žemėje. Anglies pagalba susidaro visos organinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir kt. Gyvybės atsiradimas, tai sudėtingas anglies junginių evoliucijos procesas. Beveik pusė augalų organinių medžiagų susideda iš anglies.
Vieninteliu anglies šaltiniu augalams yra anglies dvideginio dujos, kurių nedidelis kiekis (apie 0.03 %) yra atmosferos ore. Ant augalų lapų yra nedidelės skylutės- žiotelės, kurios siurbia anglies dvideginį iš oro. Po to vyksta fotosintezės procesas, kada augaluose veikiant šviesai iš anglies dvideginio ir vandens formuojasi organinės medžiagos ir išsiskiria deguonis. Kuo daugiau anglies dvideginio naudoja augalai, tuo daugiau pasigamina organinių medžiagų, tuo didesnę masę užaugina augalas ir tuo didesnis derlius. Uždarame grunte (šiltnamiuose), kad gautų didesnį derlių, padidina anglies dvideginio kiekį. Todėl pagrindine augalų maitinimosi medžiaga yra anglies dvideginis.
Anglies dvideginis atsiranda iš: žmonių ir gyvūnų (kvėpuojant), pramonės įmonių, vulkaninės veiklos, gaisrų. Tačiau didžiausią dalį anglies dvideginio pagamina dirvos mikroorganizmai- panašiai apie 60 % viso anglies dvideginio dujų kiekio atmosferoje. Jie ardo organiką, esančią dirvoje, dėl ko išsiskiria anglies dvideginis ir formuojasi humusas.
Vanduo yra kita sudedamoji dalis, reikalinga organinių medžiagų sintezei. Todėl, kuo mažiau augalas naudoja vandens, tuo prasčiau jis auga. Be to, trūkstant vandens, augalas užveria žioteles, kad sumažintu jo išgarinimą. O tai stabdo anglies dvideginio pasisavinimą ir augalo vystimasį.
Šviesa duoda augalui energijos, reikalingos iš neorganinio anglies dvideginio pagaminti organines medžiagas. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau auga augalai. Pavėsyje augalai vystosi prastai. Padidinus augalo apšvietimą 1 %, papildomas sausos masės prieaugis sudaro 150 cnt/ha.
Deguonis įeinantis į augalo sudėtį (20 %) yra paimamas šaknimis iš dirvos oro, taip pat ir iš vandens, kaip ir vandenilis, kuris sudaro 8 % sausos augalo masės. Sumažėjus oro kiekiui dirvoje dėl jos supuolimo, augalų vystymasis sulėtėja ir sumažėja derlius.
Iš visų mineralinių elementų, svarbiausias yra azotas, kurio yra 15 % sausoje augalo masėje. Jis taip pat dalyvauja organinių medžiagų kūrime. Bet atmosferos azotas augalams neprieinamas, jie gali pasisavinti tik azotą esantį dirvoje. O papuola azotas į dirvą padedant azotą fiksuojantiems mikroorganizmams.
Kiti mineraliniai elementai vaidina pagalbinį vaidmenį augalų vystymesi. Jie tik sudaro sąlygas ląstelių ir augalo funkcionavimui. Todėl augalų maitinimąsi reikia vadinti ne mineraliniu, bet azoto-angliniu.
Reikšminga ir tai, kad daugelis ūkininkų per daug įsijaučia į mineralinių trąšų naudojimą ir visai pamiršta įterpti organinių trąšų. To pasekoje dirvoje smarkiai sumažėja humuso kiekis, dirvos struktūra pablogėja, augalai pradeda jausti deguonies badą ir dėl to sumažėja derlius. Be to, kad palaikyti tą patį derlingumą, reikia vis daugiau mineralinių trąšų. Jeigu 50-tais metais tonos trąšų įterpimas padidindavo derlių 11,5 t, tai 60-tais metais derliaus priedas buvo 8,3 t, o 70-tais jau 5,8 t, o 80-tais kai kuriose šalyse nukrito iki nulio. Taip JAV, kad palaikyti derlių 1980 metų lygyje, kiekvienais metais įterpia į dirva 12-15 % daugiau trąšų, negu prieš tai buvusiais metais. Todėl, kiekvienais metais skiriamas vis didesnis dėmesys biologiniai žemdirbystei, kurios pagrindas yra organinių trąšų panaudojimas.
Organinės trąšos tai – mėšlas, srutos, bioskaidžių atliekų kompostas ir kitokios atliekos, kurios mikrobiologinio poveikio deka sukuria dirvą gerinantį produktą – humusą, bei mineralizuoja organiką iki augalui įsisavinamų komponentų. Visiems žinoma, kad dirvožemio vertinime svarbiausiais faktorius – humusas. Jis yra dirvožemio struktūros reguliatorius, vandens surišimo dirvoje bei temperatūros reguliavimo rodiklis, apsprendžiantis ne tik derliaus bet ir vegetacijos trukmę, augalui maistinių medžiagų dozatorius ir t.t.
10 cm dirvožemio natūraliomis sąlygomis susidaro per 100 metų, mes neturime galimybių tiek laukti. Humusui susidaryti reikalingos sekančios sąlygos: organinė masė, mikroorganizmai bei atitinkamas klimatas.
Mes turime visas sąlygas sustabdyti humuso mažėjimą bei dirvožemio eroziją ne tik ekologiniuose ūkiuose bet ir intensyvioje žemdirbystėje. Lietuvoje yra pakankamai gerai išvystyta gyvulininkystė, augalininkystė, tačiau eilinis paradoksas, dauguma stambių ūkių gyvūnų (galvijų, kiaulių, paukščių) augintojų neturi žemės, skirtos intensyviai augalininkystei, todėl mėšlai yra tik problemas sukelianti atlieka, iš mėšlų praktiškai negaminami kompostai, nes biohumusiniai substratai ir t.t.
Savo ruoštu augalininkystės ūkiai alindami dirvožemį, remiasi tik mineralinėmis trąšomis, ko pasėkoje vyksta pastovus dirvožemio alinimas – humuso kiekio mažėjimas.
Tačiau ar šiandieną, įvedus mėšlą ar srutas, gauname norimą rezultatą? Labai dažnai susiduriame su tokia problema, kad mėšlai lėtai skyla, išsiplauna, susidaro nemalonus kvapas. Viso to priežastis ženkliai pakitusi dirvos mikrofloros struktūra, o juk mikroflora tiek tiesiogiai, tiek per pirmuonis ir bestuburius sukuria humusą. Priežasčių dėl mikrofloros kitimo daugelis, ir viena iš jų – tai žemės ūkio chemizacija trąšomis, herbicidais, pesticidais, fungicidais ir kt. Suardę normalią dirvos mikrobiologinę struktūrą, pradeda dominuoti patogeniniai mikroorganizmai, slopindami „geruosius“ probiotinius mikroorganizmusi. Taigi, besaiki chemizacija, nieko nepagristas masinis antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje sudarė sąlygas didėti patogeninei mikroflorai, o nesant pastovaus organikos įterpimo į dirvą pradeda vyrauti patogeninė mikroflora. Pastebėta, kad net įterpus į dirvą organikos, joje nevyksta įprastiniai humufikavimo procesai. Todėl šiandieną, norint atstatyti dirvos mikroflorą, naudojami mikrobiologiniai preparatai, sudaryti iš įvairių probiotinių mikroorganizmų, atstatančių mikrobiologinę dirvos struktūrą bei slopinančią patogeninę mikroflorą.
Šio proceso pradininkas Japonų mokslininkas prof. Teruo Higo, kuriam pavyko susisteminti natūralius (efektyvių mikroorganizmų) probiotinius mikroorganizmus į kompozicijas. Nuo to laiko Japonija nuėjo kitu keliu. Ji naudoja gamtinės žemdirbystės metodus – vietoje mineralinių trąšų į dirvą aktyviai įterpiamos organinės trąšos. Be to japonų mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad humusas formuojasi, pagrinde, dirvos mikrofloros dėka. Jie išskyrė iš dirvos 86 kultūras agronomiškai naudingų mikroorganizmų ir sukūrė mikrobiologines trąšas – probiotines kultūras (EM).
Dabar tos trąšos plačiai naudojamos Japonijoje dirvos derlingumo atstatymui ir išsaugojimui. Jos taip pat įgavo didelį pripažinimą visame pasaulyje. Daugiau kaip 110 šalių naudoja šią technologiją derliaus padidinimui ir išauginamos produkcijos kokybės pagerinimui. O išauginti skanius ir gausius derlius žmonės galės tik sveikose, derlingose dirvose.
Didžiausias efektas yra gaunamas panaudojant organines ir mikrobiologines trąšas kartu, kaip tai vyksta gamtoje. Tik tokiu būdu vyksta geriausių augalų maitinimosi sąlygų sukūrimas, dirvos struktūros atkūrimas ir išsaugojimas, humuso sluoksnio susidarymas ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
Priešingai nei naudojami cheminiai preparatai, kurie užteršia dirvožemį, o, kovojant su augalų ligomis, neigiamai veikia produkciją, probiotinis preparatas pvz., ProbioAgro pagerina dirvožemį – skaido ir mineralizuoja organikos likučius ir organines trąšas dirvožemyje, naikina patogeninę mikroflorą, sukeliančią augalų ligas. Tinkamai naudojant ProbioAgro, dirvos kokybė, derliai, užaugintų produktų kokybė gerėja, be cheminių preparatų panaudojimo. Probiotinė kompozicija ProbioAgro yra tinkama naudoti tiek ekologiniuose ūkiuose tiek ir intensyvios žemdirbystės ūkiuose.