| Kvapų šalinimas |
|
KVAPAI, JŲ PREVENCIJOS IR ŠALINIMO GALIMYBĖS
Instituto specialistai dirba kvapų šalinimo, įvairiose ūkio šakose, maisto perdirbimo pramonėje, bioskaidžių atliekų tvarkymo, kompostavimo, mėšlo ir srutų tvarkymo, nuotekų valyklų bei sąvartynų eksploatacijos srityse. Mūsų sprendžiamų problemų ratas, bei būdai jiems išspręsti yra sekantis:
Kvapų susidarymas Kvapai gali susidaryti fizikinių, cheminių, biologinių, mikrobiologinių procesų metu:
Pagrindiniai diskomfortą sukeliantys kvapai susidaro mikrobiologinių procesų metu.
Išlakų (kvapų) susidarymo šaltiniai Pagrindiniai kvapų susidarymo šaltiniai yra mikrobiologinės kilmės
Pagrindinė kvapų susidarymo priežastis – netinkamas ūkininkavimas.
Kvapų susidarymas
Kvapų problemos sprendimo būdai
Prevencinės priemonės
Technologinės priemonės Technologinių priemonių taikymo galimybės yra ribotos, taikomos uždarose sistemose (pastatuose, uždarose saugyklose, nuotekų valyklose ir pan.). Naudojamų priemonių ir technologijų pavyzdžiai:
Šios priemonės yra efektyvios, bet gana brangios.
Cheminės priemonės
Mikrobiologinės priemonės
PROBIOTIKŲ PANAUDOJIMAS KVAPŲ ŠALINIMUI
Tiesioginis biologiškai skaidžių atliekų (BSA) apdorojimas:
Natūralus procesas Apdorojus probiotikais NO2 : NH3 NO2 : NH3 1 : 16 1 : 3
Kadangi amoniakas yra pagrindinis kvapus sudarančių medžiagų nešėjas ir uoslės slenksčio mažintojas, sumažinus amoniako išsiskyrimą pasiekiamas ženklus rezultatas.
- Po 1 val. – 4 kartus; - Po 48 val. – 14 kartų; - Po 8 dienų – 24 kartus. Žemės ūkyje.
PROBIOTIKŲ MOKSLINIAI TYRIMAI LIETUVOJE
- Lietuvos veterinarijos akademijos Baisogalos gyvulininkystės institute, - Lietuvos žemės ūkio universitete, - VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institute.
PROBIOTIKŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOS ŪKIO SUBJEKTUOSE
- UAB “Šilutės vandenys”; - UAB “Mažeikių vandenys”; - UAB “Dzūkijos vandenys”; - UAB “Odos gaminiai” ir Ko; - Griškabūdžio ŽŪB; - UAB “Vermikompostas” bei kituose objektuose.
KVAPAI - KAIP PAVOJAUS SIGNALAS
Šaltinis: Žurnalas "Mokslas ir Technika" Straipsnio autorius: Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. Rimantas Budrys
– Kvapų pasaulis yra tiek sudėtingas, jog skirstyti juos į malonius arba nemalonius uoslei būtų ne tik paviršutiniška, bet ir klaidinga, – sako Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. RIMANTAS BUDRYS. – Pavyzdžiui, kalio cianidas primena labai malonų karčiųjų migdolų kvapą. Tačiau gerokai įkvėpus šio ypač pavojingo nuodo, jums nebereikės jokių kitokių kvapų. Vadinasi, esmė slypi kitur: ar neperžengta leistina kenksmingų medžiagų koncentracija mūsų aplinkos ore? Pašnekovas sutinka, jog galėtume pateikti daug įdomybių iš mokslo srities, tyrinėjančios kvapus, jų atsiradimo priežastis ir poveikį. Kai kurių vabzdžių uoslės jautrumas, leidžiąs jiems pajusti net silpną kvapą iki 10 km atstumu arba tarnybinio šuns sugebėjimas eiti, regis, išnykusiu pėdsaku ir kiekvienu atveju ieškoti mokslinio panašių reiškinių paaiškinimo. Tokie atsakymai yra. Mokslas atsakė ir atsako į daugelį klausimų. Tačiau šiandieninė padėtis kelia nuostabą Lietuvoje, kai kraštą daug kur tvindo toli gražu ne maloniausi kvapai. Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas, kitas valstybės institucijas nuolat pasiekia skundai dėl kenksmingų kvapų, nuo kurių negelbsti net aklinai uždaryti langai. Nesulaukę pagalbos žmonės kreipiasi į laikraščių redakcijas, televiziją, kitas žiniasklaidos priemones. Daugiausia nusiskundimų yra dėl nepakenčiamos smarvės, kurią skleidžia didžiuliai kiaulių kompleksai, įsikūrę įvairiose mūsų krašto vietovėse. Pramonėje veikia nusistovėję gamybos standartai ir naudojamos cheminės medžiagos, kurios gamybos metu skleidžia kvapus, yra daugiau ar mažiau žinomi. Todėl ir nemalonių kvapų išvengimo problema čia sprendžiama paprasčiau. Ir rečiau pasitaiko nusiskundimų dėl diskomfortą keliančių kvapų. Asociacijos prezidentas prisiminė vos keletą skundų per pastaruosius metus. Nepalyginamai sudėtingesnė padėtis yra žemės ūkyje, maisto pramonėje, komunaliniame ūkyje, atliekų tvarkymo, nuotekų valymo srityje. Čia skundai plaukia tūkstančiais. Ar nėra prevencinių priemonių pašalinti kenksmingus kvapus, ar tai neišvengiama ir neįveikiama blogybė? Ar šiuolaikinių mokslo ir technikos priemonių arsenalas nėra pakankamas kovoti už švarią ir sveiką aplinką? Tai toli gražu ne retoriniai klausimai. Atsakydamas į juos, Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys įsitikinęs, jog minėtus ir kitus trūkumus tikrai įmanoma pašalinti. Apie tai liudija mūsų artimiausių kaimynų – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiai. Vokietijoje, Austrijoje, Japonijoje, su kuriomis šioje srityje bendradarbiaujame, sukaupta pakankamai mokslo žinių ir praktinės patirties, kuri visiems prieinama. Nėra objektyvių priežasčių, kurios trukdytų sukurti sveikesnę ir švaresnę aplinką. Kalbėsime konkrečiais faktais. Kvapai – tai atitinkamų cheminių medžiagų (odorantų) išmetimas į aplinkos orą. Kvapai įspėja žmogų apie galimai pavojingų medžiagų atsiradimą maisto produktuose, ore, vandenyje. Nemalonus kvapas – tai signalas apie galimą pavojų aplinkai ar žmogaus sveikatai. Vienas didžiausių kvapų skleidimo šaltinis – žemės ūkis (gyvulininkystė). Toliau seka nuotekų valyklos, sąvartynai, atliekų konteineriai, maisto pramonės ir verslo atliekų netinkamas tvarkymas, t. y. mėsos, pieno ir kitų maisto pramonės įmonių bei cechų, taip pat prekybos centrų nesutvarkytos atliekos. Veikiant sierą redukuojantiems mikroorganizmams (SRM), išsiskiria sieros vandenilis, merkaptanai (organiniai junginiai, kuriuose deguonį pakeičia siera ir dėl to turintys labai nemalonų kvapą), indolas, skatolas ir kitos aštraus kvapo medžiagos. Jos ir skleidžia nemalonius kvapus. Lakios cheminės medžiagos (odoranto) buvimas ore, taip pat topografinės ir meteorologinės sąlygos, lemiančios odoranto pernešimą į gyvenamąją aplinką, tampa kvapų neigiamo poveikio priežastimi. Galvos skausmas, pykinimas, perštinčios akys, varvanti nosis. Šie ir kiti simptomai atsiranda, kai kvapai vargina periodiškai ir tam tikrą laiką. Kvapą sukeliančių cheminių medžiagų koncentracija dažnai viršija aplinkos orui leistinas ribas. Tarp labiausiai paplitusių cheminių medžiagų, pasižyminčių nemaloniais kvapais ir labai kenksmingų žmogaus sveikatai, yra amoniakas, kurio daugiausia išsiskiria paukštynuose, kiaulių auginimo kompleksuose, nuotekų valyklose, sąvartynuose ir kitur. Leistina amoniako koncentracija aplinkos ore iki 0,2 mg/m3. Amoniakas, patekęs į organizmą kvėpuojant arba per odą, dirgina viršutinius kvėpavimo takus, o didelė koncentracija gali nudeginti kvėpavimo organus, odą, akis. Jautriausios žmonių grupės – sergantys astma, pagyvenę žmonės ir vaikai, neatsparūs kvėpavimo sistemos ligoms. Taip pat būtina paminėti sieros vandenilį, kuris irgi ne tik dirgina akis. Sieros vandenilio koncentracija iki 28 mg/m3 sukelia pykinimą, galvos skausmą, atminties silpnėjimą. Esant 560 mg/m3 koncentracijai žmogus gali prarasti sąmonę, o esant 700 mg/m3 koncentracijai žmogus miršta. Kitos kenksmingos cheminės medžiagos – tai aminai, turintys gendančios žuvies kvapą, heterocikliniai amonio junginiai – indolas, skatalas, piridinas, kuriems būdingas išmatų svilėsių kvapas, m-krezolis (deguto kvapas), n-butilo alkoholis (alkoholio kvapas), o organiniai sieros junginiai dimetilo disulfidas ir dimetilsnefidas (supuvusių daržovių kvapas). Kenksmingų kvapų sąrašą papildo merkaptanai – organiniai junginiai, turintys ir ypač nemalonų sieros kvapą. Pastarieji pasižymi tuo, jog žmonės nemalonų kvapą jaučia net esant itin mažai (1000 kartų mažesnei už toksinį poveikį) koncentracijai aplinkos ore. Problema ta, jog Lietuvoje nėra laboratorijos, galinčios tyrimais nustatyti leistinas įvairių merkaptanų (o jų esama net trijų kategorijų) koncentraciją aplinkos ore. Inžinerinės ekologijos asociacija yra pateikusi konkrečių sprendimo būdų, padedančių išvengti kenksmingų kvapų panaudojant šiam tikslui technines, chemines ir mikrobiologines priemones. Tuo labiau, kad ir mūsų krašte esama sektinų pavyzdžių, kai įmonių, ūkių, prekybos organizacijų vadovai, nelaukdami nurodymų, sėkmingai susitvarko su šia problema. Pirmasis žingsnis – kvapų atsiradimo išvengimas, jų mažinimas techninėmis, cheminėmis arba mikrobiologinėmis priemonėmis. Techninių priemonių taikymo galimybės yra gana ribotos, kadangi jas galima įrengti tiktai uždarose sistemose – gyvulininkystės fermose ir kituose pastatuose, uždarose saugyklose, nuotekų valyklose ir pan. Šios priemonės yra efektyvios, tačiau gana brangios. Cheminės priemonės yra daugiau maskuojančios, nes cheminės medžiagos nelikviduoja (nesuskaido) kvapus sukeliančių medžiagų. Kvapų užkardos, kurioms naudojami sintetiniai eteriniai aliejai, terpenai, glikoliai, metileno oksidas ir kitos medžiagos, gali pakeisti tik diskomforto ribą, bet vėlgi nepašalina blogų kvapų atsiradimo priežasčių. Antra vertus, nėra nustatyta, kokie junginiai susidaro dezodoravimo metu, koks jų kenksmingumas. Be abejo, vienu veiksmingiausių kvapų šalinimo būdų yra mikrobiologinės priemonės. Tai specialios natūralios mikrofloros-probiotikų kompozicijos. Mikrobiologinės priemonės šalina ligos gilumines priežastis. Kartu vykdoma kenksmingų kvapų prevencija. Pavyzdžiui, savalaikis probiotikų panaudojimas žemės ūkyje, o konkrečiau gyvulininkystės kompleksuose neleidžia atsirasti mėšle ir srutose patogeninei mikroflorai, sierą redukuojantiems mikroorganizmams (SRM), sumažina amoniako išsiskyrimą, dėl to ženkliai silpnėja kvapai. Probiotikai naudojami ir gyvulininkystės ūkių patalpų bei pakratų apdorojimui, įterpiami į vandenį bei pašarus. Tad kas trukdo pasinaudoti išbandytais metodais bei taikyti (priklausomai nuo sąlygų ir aplinkybių) bent ką iš plataus priemonių kvapams šalinti arsenalo? Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentui Rimantui Budriui (jis yra taip pat Lietuvos pramonininkų konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas bei Aplinkos vadybos instituto direktorius) ne sykį teko minti atsakingų institucijų slenksčius arba raštu teikti pasiūlymus, kaip Lietuvoje reikėtų spręsti kvapų problemą. Prireikus asociacija tikrai sugebėtų koordinuoti šiuos darbus krašto mastu ar bent įnešti dar svaresnį savo indėlį. Netenka abejoti dėl vadovo ir bendradarbių kompetencijos, žinių, patirties. Deja, kaip teigia asociacijos prezidentas, dažnai tenka atsidurti prieš sunkiai paaiškinamą, nesuprantamą abejingumo sieną. – Girdėjau Miuncheno universiteto mokslininkų tvirtą nuomonę, kad pagrindinė kvapų susidarymo priežastis yra netinkamas ūkininkavimas, – sako Rimantas Budrys. – Visiškai pritariu ir pats tokio požiūrio laikausi. Juo vadovaujamės kasdieniniame darbe. Lietuvoje galioja mitas, kad kvapai – neišvengiami. Toks samprotavimas labai palankus bet kurios žinybos valdininkui, nelinkusiam ieškoti ir veikti. Atseit, nieko nedarome, nes nieko neįmanoma padaryti. Dar labiau stebina nenoras matyti ir žinoti, kaip toli šioje ūkinės veiklos srityje nuėjo kaimyninės šalys, kokių gerų rezultatų pasiekta per pastarąjį laikotarpį. Šiais interneto laikais tiesiog reikėtų užsimerkti ir užsikimšti ausis, kad nematytum, negirdėtum, nežinotum. R. Budrio įsitikinimu, Lietuvoje pasitvirtina teiginys, jog esant kelioms auklėms vaikas lieka be galvos. Pašnekovas pateikia ne vieną paradoksalų atvejį, kurio esmė – vilkinti problemos sprendimą. Pavyzdžiui, kalbant apie amoniaką, šiai sąvokai suteikiamos įvairios prasmės. Amoniakas kaip medžiaga lieka Aplinkos ministerijos objektu, o kaip kvapas – Sveikatos ministerijos. Taip sukuriamas pretekstas daugiažodžiauti, o konkrečių problemų sprendimą stumdyti kitiems. Po ilgus metus trukusio kalbėjimo Sveikatos ministerija pagaliau patvirtino taisykles, kurios vadinasi „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“. Tačiau kaip apibrėžti gyvenamosios aplinkos sąvoką, jeigu, sakysime, kiaulių kompleksas yra nepakankamai toli nuo gyvenvietės? Esant atitinkamos krypties vėjams, gyvenvietę užplūsta didžiausios koncentracijos nemalonūs kvapai. Tačiau asociacijos prezidentą labiausiai nustebino minėtų Taisyklių pirmajame puslapyje įrašytas teiginys, jog kenksmingų kvapų koncentracija gyvenamosios aplinkos ore tiriama bei nustatinėjama tuomet, kai gaunamas gyventojų skundas. O juk skundas yra pakankamai subjektyvus signalas. Priklauso nuo žmogaus. Vienas tyliai kenčia sukandęs dantis, kitas sukelia triukšmą dėl menkiausio kvapelio. Tačiau asociacijos prezidentas prisipažįsta, jog kartais atklysta negera mintis: ar kai kurie veikėjai nėra suinteresuoti, kad išliktų negeri kvapai idant nuolat galėtume su jais kovoti? Kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl, sakysim, UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymo įrenginiuose susikaupęs fekalinis dumblas, užuot vietoje neutralizavus kvapus mikrobiologinėmis priemonėmis, vežamas į sąvartyną, plačiai paskleidžiamas su visa jo patogenine mikroflora ir nuodija aplinką nemaloniais kvapais. Šiuos pakankamai sudėtingus technologinius bei higieninius procesus turėtų tvarkyti savo srities specialistai, suvokiantys reikalo esmę bei atsakomybę už savo veiksmus, o ne visažiniai menedžeriai, nelinkę net pasikonsultuoti su žinovais. R. Budrio pateikti faktai nekelia optimizmo. Tiesa, esama ir gerų pavyzdžių, tačiau nesukurta vientisa kvapų prevencijos ir kontrolės sistema, kuri veiktų kaip gerai suderintas mechanizmas. Asociacijos prezidento pranešime buvo pateikta pavyzdžių, kai probiotikų kompozicijos sėkmingai panaudotos keliolikoje Lietuvos ūkio objektų. Tai UAB „Šilutės vandenys“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Dzūkijos vandenys“, UAB „Odos gaminiai ir Ko“, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje, UAB „Vermikompostas“ ir kituose objektuose. – „Dzūkijos vandenų“ bendrovės vadovų iniciatyva vykdant kvapų prevenciją – geriausias pavyzdys, kaip mikrobiologinėmis priemonėmis švarinti mūsų aplinką, – sako R. Budrys. – Tam tikros kompozicijos probiotikais buvo apipurkštas nuotekų dumblas 13,5 ha plote. „Dzūkijos vandenų“ specialistai sukonstravo specialią įrangą tirpalui išlaistyti. Pernai užteko vieno purškimo ir neliko kvapų. Tirpalo koncentracija – 1:1000, t. y. 1 l preparato pakanka 10 m3 vandens apšvarinti. – Jei visos įmonės taip stengtųsi – neliktų nemalonių kvapų, – teigia asociacijos prezidentas. Asociacijos prezidentas pasidžiaugė, jog šio klausimo svarbumą suvokia ir kai kurie aukšti krašto pareigūnai. Tarp jų – Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kuris priminė Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų vadovams imtis konkretesnių veiksmų dėl efektyvių probiotikų naudojimo sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos problemų sprendimui. Lietuvoje probiotikų kompozicijų mokslinius tyrimus atlieka Lietuvos veterinarijos akademijos Baisogalos gyvulininkystės institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, pagaliau viešoji įmonė Aplinkos vadybos ir audito institutas, kuriam, kaip jau minėta, vadovauja mūsų pašnekovas dr. Rimantas Budrys. Beje, tyrimų rezultatai visiškai sutampa su Japonijos, JAV, Austrijos, Lenkijos tyrimų institucijose gautais rezultatais.
Informacinis pranešimas apie kvapus
Kaip niekad, šiais metais stipriai padidėjo gyventojų Šiltėjant orams blogų kvapų problema nuolat didėja. Vykstant bioskaidžių medžiagų degradacijai, patogeninės mikrofloros, kurios apstu nuotekose, veiklos produktai sukelia nemalonius kvapus. Dumblų kvapus sukelia ir netinkamas jų apdorojimas, sumaišymas pirminio ir antrinio dumblo, netinkamos kompostavimo technologijos ir kt. Jei emisijose esančių medžiagų koncentracijos nėra pavojingos žmogaus sveikatai, tai kvapai mažų mažiausiai sukelia diskomfortą. Kvapų nustatymas vykdomas olfatometrijos metodais. Šie metodai pagristi žmogaus uoslės vertinimu ir yra jautresnis nei daugelį instrumentinių metodu. Atliekant kvapų intensyvumo vertinimą olfatometrijos metodais jie matuojami europiniais kvapų vienetais OUE/m3 oro. Lietuvoje šis rodiklis 8 OUE/m3. Nuo šių metų, kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore, Lietuvoje reglamentuojamos pagal higienos normą HN 121:2010, patvirtinta
Įvertinus, kad kvapai susidaro patogeninės, sierą redukuojančios mikrofloros (SRM) veiklos pasekmėje, tai kvapų šalinimo galimybės yra – sustabdyti patogeninės mikrofloros veiklą, tuo pačiu higienizuojant darbinę aplinką nuo Clostridium perfringens, Salmonella bei paskutiniu metu suaktyvėjusios Escherichia coli. Tai galima atlikti tiek cheminėm priemonėm – biocidais, tiek biologinėmis – probiotikų kompozicijomis. Kvapų šalinimo mechanizmas gana paprastas – tai įrangos apipurškimas praskiedus probiotikų kompoziciją vandenių, santykiu nuo 1:200 iki 1:1000, priklausomai nuo taršos lygmens. Dumblų apdorojimui reikalingi sudėtingesni sprendimai, priklausomai nuo apdorojimo tikslo (kvapų šalinimas, dumblų higienizavimas, degradacijos proceso aktyvinimas ir t.t.). Atlikus kvapų atsiradimo priežasčių naikinimo bandymus, nustatoma optimaliausia probiotinių kompozicijų naudojimo technologija. Pastoviai produktų gamybai ar atliekų apdorojimui probiotikai naudojami Šiauliuose, įmonėje UAB „Odos gaminiai“ ir Ko, Rokiškyje UAB „Vermikompostas“. Kvapų šalinimui probiotinės kompozicijos sėkmingai išbandytos UAB „Dzūkijos vandenys“ dumblų saugojimo 13,5 ha aikštelėje. Detalesnę informaciją apie kvapų šalinimo technologijas, probiotikų panaudojimą ir įsigijimą galima sužinoti VšĮ „Aplinkos vadybos ir audito institutas“.
|