KOMPOSTAVIMAS

Kompostavimas – atliekų tvarkymo būdas, kai dėl kompleksinio biologinio, biocheminio ir fizinio proceso, t. y. mikroorganizmų, dirvožemio gyvūnų ir jų išskiriamų fermentų poveikio, mineralizuojasi biologiškai skaidžios atliekos, išsiskiria biogeniniai elementai ir susidaro humusas.

Kompostas (produktas) – tai dalinai suskaidyta (mineralizuota) organika, kurioje yra bioskaidą vykdantys mikroorganizmai, biogeniniai elementai ir humusas.

Kompostavimui yra naudojamos:

- biologiškai skaidžios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos (šakos, lapai, žolė, sodo (daržo) atliekos), popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos arba;

- biologinės atliekos, t.y. biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos bei panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

Kompostuoti galima šias nepavojingas atliekas:

1. maitinimo įstaigose susidarančias maisto ruošimo atliekas ir netinkamus maisto produktus;

2. atskirai surinktas arba atskirtas (išrūšiuotas) biologiškai skaidžias atliekas iš komunalinių atliekų;

3. sodų ir želdynų priežiūros biologines ("žaliąsias") atliekas;

4. natūralias nepavojingas žemės ūkio atliekas;

5. nepavojingas medienos apdorojimo atliekas;

6. gamybinės kilmės biologiškai skaidžias atliekas, išskyrus pavojingas, infekuotas ir kitas medicinines atliekas, veterinarinių laboratorijų ir ligoninių atliekas, kritusius gyvūnus, fekalijas, želdinių, apdorotų cheminės apsaugos priemonėmis, liekanas. Be to, kompostuojamose atliekose neturi būti radioaktyviųjų medžiagų, toksinių medžiagų, stiklo, dervų, tepalų ir pan.;

7. biodujų gamybos likutinius substratus;

8. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kompostuojami pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimus.

9. I ir II kategorijos, A ir B klasės dumblą pagal aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 20-2005 "Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai", patvirtintą aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196;2005, Nr. 142-5135).

Kompostavimo technologijų higienizavimo parametrus apsprendžia kompostuojamo substrato kilmė, cheminė sudėtis, mikrobiologinė tarša. Šie reikalavimai nereglamentuoja individualaus kompostavimo.

Gaminant kompostą iš komunalinių nuotekų dumblų ar jų likutinių substratų po biodujų gamybos yra privalomi reikalavimai sunkiųjų metalų kiekiams pagal aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 20-2005 "Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai", patvirtintą aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196;2005, Nr. 142-5135).

Kompostavimo technologijos:

- tradicinis aerobinis( aktyvus ar pasyvus) kompostavimas;

- fermentavimas (aerobinis ar anaerobinis), naudojant biotechnologijos preparatus;

- naudojant sinantropines museles (tik maisto gamybos atliekoms);

- naudojant specialius dirvožemio grybus;

- naudojant vermikulitines kultūras (sliekus).

Kad gauti aukštos kokybės trąšas, atliekamas komposto brandinimas.

Kompostavimo technologijos pagal higienizavimo būdus:

- aktyvus kompostavimas, išlaikant ≥ 60⁰C;

- vermikulitinis kompostavimas;

- panaudojus specifinę mikroflorą (patogenų inhibitorius);

- gautų kompostų apdorojimas juos šarminant iki 11 pH.

Kompostavimo technologijos pagal išlakų reguliavimą:

     - atviras kompostavimas;

     - uždaras kompostavimas (patalpoje arba įrenginyje su emisija ir kvapų šalinimo įranga);

     - uždaras kompostavimas (membraninė danga);

     - kombinuotas kompostavimas (speciali įranga).

Kompostavimo procesas yra skirstomas į:

     - pirminį kompostavimą;

     - komposto brandinimą.

Komposto kokybės vertinimo parametrai:

     - Komposto organikos skaidos (mineralizacijos) dydis, %;

     - Drėgmė, %;

     - Priemaišos, %;

     - Granuliometrinė sudėtis, %;

     - pH. 

Visiems kompostams numatomi vienodi higieniniai reikalavimai, jose neturi būti:

     - Salmonella spp;

     - Clostridium perfringens;

     -  Escherichia coli.

Institute vykdomi tyrimai su probiotiniėmis kompozicijomis Odor Away ir Bio Klean. Jie gali būti panaudojami aerobinio ir anaerobinio kompostavimo proceso susidarančių kvapų eliminavimui, higienizuojant produktą bei gaunant aukštos kokybės kompostus ar jų substratus.

Probiotikų kompozicijos yra sėkmingai naudojamos BSA tvarkyme, apdorojant tiek pramonines, komunalines, buitines, tiek žemės ūkio BSA.

Didžiausią praktiką Probiotikų kompozicijų panaudojimui BSA perdirbime turi japonai, nors šiuo metu jos naudojamos daugiau kaip 100 šalių. Kompostas gautas probiotikų pagalba vadinamas BOKASHI.

Vienas iš didžiausių skirtumų kompostuojant su probiotine mikroflora yra tai, kad fermentacinis procesas, vykdomas probiotinės mikrofloros pagalba, yra anaerobinis, nereikalaujantis kompostuojamos masės vartymo arba aeravimo.

        KOMPOSTAVIMAS SU PROBIOTINE MIKROFLORA

- Šio proceso metu neišsiskiria nemalonūs kvapai, nesusidaro nuodingų medžiagų apykaitos produktų, išlieka bioaktyvios medžiagos ir vitaminai.

- Ženkliai sumažėja darbo sąnaudos kompostuojant kaupuose, nes fermentacijos procesas yra anaerobinis

- Maistinės medžiagos (dauguma azoto) lieka komposte

- Atmosfera nėra užteršiama šiltnamio dujomis;

- Azotas komposte yra organinių junginių formoje ir lengvai mineralizuojamas dirvožemyje.

                                                                          Skirtumai tarp BOKASHI ir komposto

       BOKASHI yra greit subręstantis kompostas, neturintis nemalonaus kvapo. Jis yra mikrobiologiškai aktyvus dirvoje, gerinantis fizinę, cheminę ir biologinę dirvožemio sudėtį.

BOKASHI panaudojimas:

•  didina derlių ir produktų kokybę;
• gerėja dirvožemio mikrobiologinė būklė;
• didėja humuso kiekis;
• gerėja sąlygos daugintis sliekams;
• skatina šaknų augimą;
• didina augalų atsparumą ligoms;
• vaisiuose susidaro žymiai daugiau antioksidantų , bioaktyvių substancijų, vitaminų ir t. t.;
• ženkliai didėja produkcijos išlaikymo trukmė.

      BOKASHI gamyba:

• 65 % BSA;
• 35% struktūrinės medžiagos (mediena, šiaudai, popierius ir kt.);
• Kaupo drėgmė – 35-45%;
• Kompostavimui reikia 0,2 - 0,5 L ODOR AWAY 1 m³ atliekų;
• Kompostuojant kaupuose atliekos yra apipurškiamos ODOR AWAY tirpalu 1: 10 arba 1 : 100 priklausomai nuo homogeniškumo ir BSA rėgmės.

      Fermentacijos trukmė šiltuoju metų laiku yra apie 6 savaitės. Esant šaltesniam orui fermentacija prailgėja iki 8 savaičių.

Komposto kaupai uždengiami plastikine plėvele ir išlaikomi 6-8 savaitas. Gerai fermentuotas kompostas yra saldžiarūgščio kvapo.

      Kompostuojant nedidelius kiekius 1/3 gauto komposto, fermentuojamo probiotikų kompozicijų pagalba, yra gerai sumaišoma su 2/3 BSA. Fermentacija vyksta patenkinamai, trukmė ~ 8 savaitės.

Snulkioms BSA galimas fermentacijos procesas, naudojant ODOR AWAY praskiestas 1: 100, kai 1 m³ BSA sunaudojama tik 0,1 L probiotikų.

       Instituto teikiamos paslaugos:

• Kompostavimo aikštelių, priklausomai nuo esamos teritorijos projektavimo sąlygų, įrengimas;
• Kompostavimo technologijų, priklausomai nuo perdirbamos žaliavos bei norimo gauti produkto, parinkimas.
• Įrangos žaliavos paruošimui, kompostavimui, higienizavimui, brandinimui ir t.t. parinkimas.
• Darbo vietos bei produkto higienizavimas.
• Emisijų bei kvapų prevencija, valymas.
• Gautų produktų vertinimas:

            1) dirvos kokybės gerinimas;

            2) tręšimas.

      Biotechnologiniams procesams skatinti naudojamos įvairios techninės, cheminės bei biologinės priemonės. Iš pastarųjų priemonių tai probiotikų kompocizijos „Bio Klevan“ bei Odor Away“.