Выбрать страницу

Неприятные запахи и предотвращая удаление

KVAPAI, JŲ PREVENCIJOS IR ŠALINIMO GALIMYBĖS

Instituto specialistai dirba kvapų šalinimo, įvairiose ūkio šakose, maisto perdirbimo pramonėje, bioskaidžių atliekų tvarkymo, kompostavimo, mėšlo ir srutų tvarkymo, nuotekų valyklų bei sąvartynų eksploatacijos srityse. Mūsų sprendžiamų problemų ratas, bei būdai jiems išspręsti yra sekantis:

  • Kvapai – tai atitinkamų cheminių medžiagų (odorantų) emisijos į aplinkos orą.
  • Kai atitinkamos cheminės medžiagos koncentracija pasiekia atitinkamą vertę (dydį), jaučiami kvapai. Ši koncentracija vadinama uoslės slenksčiu.
  • Kvapai – organoleptinis rodiklis, įspėjantis žmogų apie galimai pavojingų medžiagų atsiradimą maisto produktuose, ore, vandenyje. Nemalonus kvapas – tai signalas apie galimą pavojų aplinkai ar žmogaus sveikatai.

Kvapų susidarymas

Kvapai gali susidaryti fizikinių, cheminių, biologinių, mikrobiologinių procesų metu:

  • Pramonės bei energetikos veikloje;
  • Komunalinio ūkio veikloje;
  • Žemės ūkio veikloje.

Pagrindiniai diskomfortą sukeliantys kvapai susidaro mikrobiologinių procesų metu.

Išlakų (kvapų) susidarymo šaltiniai

Pagrindiniai kvapų susidarymo šaltiniai yra mikrobiologinės kilmės

  • Žemės ūkis (gyvulininkystė);
  • Komunaliniai įrenginiai (nuotekų valyklos, sąvartynai, atliekų konteineriai);
  • Maisto pramonės ir verslo atliekų nekvalifikuotas tvarkymas (mėsos, pieno, spirito ir kt. bei prekybos centrų atliekos).

Pagrindinė kvapų susidarymo priežastis – netinkamas ūkininkavimas.

Kvapų susidarymas

  • Mikroorganizmams skaidant organiką ir esant anaerobinėms sąlygoms, vyksta biodegradacija dalyvaujant SRM (sierą redukuojantys mikroorganizmai), kurie yra fakultatyvūs anaerobai.
  • Šių mikroorganizmų metabolizmo procesų metu išsiskiria sieros vandenilis, merkaptanai, indolas, skatolas ir kt. aštraus kvapo medžiagos.
  • Šių medžiagų pavojingumo vertės yra skirtingos.
  • Priklausomai nuo proceso sąlygų skiriasi amoniakas, anglies dvideginis, metanas ir kt. medžiagos.
  • Jų visuma sudaro labai nemalonius kvapus.

Kvapų problemos sprendimo būdai

  • Kvapų atsiradimo prevencija;
  • Kvapų mažinimas technologinėmis priemonėmis;
  • Kvapų mažinimas cheminėmis priemonėmis;
  • Kvapų šalinimas mikrobiologinėmis priemonėmis.

Prevencinės priemonės

  • Obligatinės aerobinės terpės sudarymas aeruojant;
  • Mikrobiologinės veiklos inhibicija šarminant iki pH >11;
  • Temperatūrinė higienizacija >70 0C 1-3 val.
  • Mikrobiologinis bioskaidžių medžiagų apdorojimas.

 

Technologinės priemonės

Technologinių priemonių taikymo galimybės yra ribotos, taikomos uždarose sistemose (pastatuose, uždarose saugyklose, nuotekų valyklose ir pan.).

Naudojamų priemonių ir technologijų pavyzdžiai:

  • Skruberiai;
  • Biofiltrai;
  • Ozonavimas;
  • Švitinimas

Šios priemonės yra efektyvios, bet gana brangios.

Cheminės priemonės

  • Maskuojančios priemonės – dažniausiai naudojamos. Tai cheminės medžiagos, kurios nelikviduoja (nesuskaido) medžiagų, sukeliančių kvapus, bet padidina uoslės slenksčio vertę.
  • Kvapų užkardos. Gali keisti diskomforto ribą. Naudojami sintetiniai eteriniai aliejai, terpenai, glikoliai, etileno oksidas ir kt. medžiagos.
  • Nežinoma, kokie junginiai susidaro dezodoravimo metu, jų kenksmingumas.

Mikrobiologinės priemonės

  • Naudojamos specialios natūralios mikrofloros – probiotikų – kompozicijos.
  • Kompozicijos sudarytos iš pieno rūgšties, fotosintezės bakterijų, mielių štamų ir kt. mikroorganizmų bei jų metabolizmo produktų.
  • Šie probiotikai veikia kaip aerobai, fakultatyvūs anaerobai, naikina patogeninę mikroflorą , sierą redukuojančius mikroorganizmus (SRM), pelėsius bei jų metabolizmo produktus.

PROBIOTIKŲ PANAUDOJIMAS KVAPŲ ŠALINIMUI

Tiesioginis biologiškai skaidžių atliekų (BSA) apdorojimas:

  • Probiotikais apdorojus BSA vyksta keletas procesų;
  • Ženkliai sumažėja amoniako išsiskyrimas.

Natūralus procesas                   Apdorojus probiotikais

NO2 : NH3                                          NO2 : NH3

1   : 16                                                1   : 3

Kadangi amoniakas yra pagrindinis kvapus sudarančių medžiagų nešėjas ir uoslės slenksčio mažintojas, sumažinus amoniako išsiskyrimą pasiekiamas ženklus rezultatas.

  • Probiotikais apdorojus nerūšiuotas atliekas, gauti kvapų sumažėjimo rezultatai:

—    Po 1 val. – 4 kartus;

—    Po 48 val. – 14 kartų;

—    Po 8 dienų – 24 kartus.

Žemės ūkyje.

  • Probiotikų kompozicijų panaudojimas mėšle ir srutose neleidžia atsirasti patogeninei mikroflorai, SRM, sumažina amoniako išsiskyrimą, dėl to ženkliai sumažėja kvapai.
  • Probiotikai naudojami ir gyvulininkystės ūkių patalpų bei pakratų apdorojimui.
  • Probiotikai naudojami ne tik patalpų ar saugyklų apdorojimui, bet ir įvedami į geriamą vandenį bei pašarus.

PROBIOTIKŲ MOKSLINIAI TYRIMAI LIETUVOJE

  • Lietuvoje probiotikų kompozicijų mokslinius — taikomuosius tyrimus vykdo:

— Lietuvos veterinarijos akademijos Baisogalos gyvulininkystės institute,

— Lietuvos žemės ūkio universitete,

— VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institute.

  • Tyrimų rezultatai pilnai koreliuojasi su Japonijos, JAV, Austrijos, Lenkijos tyrimų institucijose gautais rezultatais.

PROBIOTIKŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOS ŪKIO SUBJEKTUOSE

  • Probiotikų kompozicijos kvapų šalinimui sėkmingai panaudotos keliolikoje Lietuvos ūkio objektų:

—     UAB “Šilutės vandenys”;

—     UAB “Mažeikių vandenys”;

—     UAB “Dzūkijos vandenys”;

—     UAB “Odos gaminiai” ir Ko;

—     Griškabūdžio ŽŪB;

—    UAB “Vermikompostas” bei kituose objektuose.