Sveikas požiūris į žemės ūkį.
Probiotikai. Kas tai?
POKALBIS SU INŽINERINĖS EKOLOGIJOS ASOCIACIJOS (IEA) PREZIDENTU DR. RIMANTU BUDRIU
Patalpų šildymas, įvairių kuro rūšių gausus naudojimas, atliekų šalinimas ir kita žmogaus veikla seniau niekam nekėlė pavojaus. Tačiau laikui bėgant ėmė ryškėti nepageidaujami padariniai. Pavyzdžiui, dėl nemokėjimo tinkamai sutvarkyti bei utilizuoti atliekas užteršiamos teritorijos, pasklinda ne tik nemalonūs kvapai, bet ir sveikatai kenksmingos medžiagos. Beatodairiškas cheminių trąšų naudojimas ne tik prastina dirvožemį. Tokioje dirvoje išauginti produktai neretai tampa pavojingų ligų priežastimi.
Panašių pavyzdžių yra ir kitose žmogaus veiklos srityse. Neigiamiems civilizacijos padariniams likviduoti arba jiems užkirsti kelią prireikė inžinerinių sprendimų. Vienas jų – kuo plačiau pradėti naudoti probiotikus. Tai padėtų spręsti ir žmonių sveikatingumo, maisto produktų kokybės gerinimo, aplinkos švarinimo, ekologiško ūkininkavimo ir daugelį kitų visai žmonijai aktualių neatidėliotinų problemų.
Paminėjote probiotikus. Terminas, kurio dar nėra enciklopedijose, mokslo žinynuose. Nors mokslininkai apie tai ne pirmus metus diskutuoja, tačiau plačiajai visuomenei tai mažai žinomas dalykas.
Pateiksiu kai kuriuos faktus iš biologijos ir mikrobiologijos mokslo sričių. Gamta, mūsų aplinka – tai gausybė įvairių mikrobiologijos sistemų. Žmonija seniai žino, jog dirvožemyje egzistuoja daugiau kaip 3000 įvairių mikroorganizmų, o žmogaus organizme apie 400. Taip pat žinoma, jog kai kurie mikroorganizmai yra žmonių, gyvulių ir augalų ligų sukėlėjai. Kovojant su kenksmingomis bakterijomis imta taikyti chemines priemones. Žmogui – antibiotikai, augalams – pesticidai. Vertinant iš mikrobiologijos pozicijų tai yra nuodai. Mat, siekiant išnaikinti patogenus (ligų sukėlėjus), nukenčia ir kiekvienam organizmui būtini, sveikatą ir gyvybę saugantys mikroorganizmai – probiotikai.
Japonijos mokslininkai nustatė, jog bet kurioje mikrobiologinėje sistemoje yra nuo 5 iki 10% patogenų ir tiek pat probiotikų, kurie yra tikras kenksmingų mikroorganizmų antipodas.
O kur likusieji 80 procentų?
Deja, jie yra nepastovūs elementai. Jei patogenų tam tikroje sistemoje daugiau ir jie stipresni, tai ir likusieji mikroorganizmai šliejasi prie jų. Kai stipresni probiotikai, jie susilaukia likusiųjų mikroorganizmų paramos. Neatsitiktinai mokslininkai, apibūdindami pastarąją didžiausią mikroorganizmų grupę, taiko jiems „oportunistų“ terminą.
Visai kaip gyvenime! Šliekis prie stipresnio, mušk gulintį…
Beatodairiškai naikinant patogenus, pražudoma ir didžioji dalis probiotikų. Tai – didelė klaida. Neleistina nei „blogiečių“, nei „geriečių“ visiškai išnaikinti. Taip suardoma imuninė sistema. Ir gyvūnas, ir augalas, ir bet kokie kiti gyvi organizmai praranda atsparumą ligoms.
Tačiau žmonija, atrodo, tolokai nužengė šiuo, tiesa, lyg ir nesąmoningo savęs naikinimo keliu?
Šiandien būtina stabdyti tolimesnį naikinimąsi ir pabandyti atkurti tai, kas prarasta. Vienas iš inžinerinės ekologijos tikslų yra ir mikrofloros panaudojimas pramonėje, žemės ūkyje ir aplinkosaugoje.
Norėčiau pateikti dar vieną pavyzdį. Tas stebuklingas Rytų augalas ženšenis, kurio gydomosios savybės stebino ir džiugino žmoniją, pradėtas masiškai auginti Tailande, Japonijoje, Korėjos pusiasalyje, kitose Tolimųjų Rytų šalyse. Taip pat kaip cukriniai runkeliai Lietuvoje. Tačiau paaiškėjo, kad liko tik patrauklus augalo vardas, o jo gydomosios savybės prilygsta nuliui.
Kokios priežastys? Neapgalvota žmogaus veikla. Chemizuojant dirvožemį kartu su patogenais beveik išnaikinti ir probiotikai. Ženšenis, išaugęs Sibiro taigoje, ten, kur nepasiekė žmogaus ūkinė veikla, išliko natūralus, nepraradęs vertingųjų savybių, nes ten išliko natūralūs regeneraciniai mikroorganizmai.
Pagaliau kam ieškoti pavyzdžių tolimuose, egzotiškuose kraštuose, jeigu jų pakanka ir Lietuvoje? Žymus botanikos ir mikrobiologijos mokslo žinovas profesorius Kazys Brundza savo knygose „Žemės ūkio mikrobiologija“, „Bendroji ūkinė botanika“, „Kultūrinių augalų ligos“ ir kituose mokslo darbuose yra plačiai apibūdinęs, kiek daug įvairių mikroorganizmų sistemų buvo Lietuvos ikikarinio laikotarpio dirvožemyje. Šiandien dirvoje jų ženkliai mažiau, tame tarpe ir probiotikų. Pastebėta, jog mėšlas, įterptas į dirvožemį, skleidžia nemalonius kvapus, bet nepūva. Tas pats su srutomis ar vandens valymo įrenginių dumblu, išvežtu į dirvą.
Kodėl nevyksta natūralūs organinių medžiagų irimo procesai? Amoniakas, herbicidai, kitos gausiai beriamos ar liejamos mineralinės trąšos nusilpnino natūralų dirvožemio atsigaivinimo imunitetą – probiotinę mikroflorą.
Kokia išeitis?
Japonijos, JAV ir kai kurių kitų šalių mokslininkai, kurie yra daugiausia nuveikę techninės mikrobiologijos srityje, atėjo į pagalbą ūkio darbuotojams, siūlydami šiuolaikinius probiotikų atgaivinimo, išsaugojimo ir gausinimo metodus.
Vienas pirmųjų mokslininkų, pradėjęs sisteminius mikroorganizmų poveikio tyrimus, yra japonas profesorius Terua Higo. Remiantis jo darbais, atsirado galimybė sveikatinti žmones, gyvūnus, augalus, vandenis bei dirvožemį ne naudojant antibiotikus, biocidus ar kitas chemines medžiagas, o taikant regeneracinę mikroflorą, kuri veikia kaip patogenų inhibitorius ir sustiprina regeneracinės mikrofloros poveikį.
Sudarius sąlygas vyrauti regeneracinei mikroflorai, pašalinama daugelis faktorių, sukeliančių ligas, padidinamas gyvų organizmų atsparumas neigiamam aplinkos poveikiui, pašalinami nemalonūs kvapai, gausėja derliai ir iš esmės gerėja maisto kokybė.
Kaip atrodo ir kaip naudojami probiotiniai preparatai?
Probiotinius preparatus sudaro pieno rūgšties mikroflora, bifidodo bakterijos, fotosintezės mikroflora, grybeliai ir mielės. Iš jų sudaromos kompozicijos, skirtos naudoti žmogaus sveikatinimui, gyvulininkystėje, paukštininkystėje, augalininkystėje, bioskaidžių atliekų perdirbimo procesuose, biodujų gamyboje, ruošiant kompostą, dirvožemio gerinimui, blogų kvapų šalinimui, vaisių ir daržovių saugojimui ir t. t.
Kaip prasidėjo jūsų pažintis su probiotikais bei jų taikymo patirtimi labiausiai išsivysčiusiose šalyse?
Probiotikų terminą pirmąsyk išgirdau vos prieš ketvertą metų vienoje mokslinėje konferencijoje Vokietijoje. Išsikalbėjau su šios srities specialistais. Sužinojau, jog šiandien biologinių atliekų tvarkymui nebereikia milžiniškų įrenginių. Pakanka bioskaidžias atliekas apipurkšti atitinkamu preparatu. Pritaikę šiuos metodus, amerikiečiai kasmet gauna dešimčių milijardų dolerių ekonominį efektą.
Grįžęs iš konferencijos, kreipiausi į mikrobiologijos srities mokslininkus, į mūsų krašto universitetus. Baiminausi, jog esu vienas atsilikėlių, neseniai sužinojusių apie vertingą naujovę. Pasirodo, ir kitiems tai buvo negirdėti dalykai. Po to dar ne sykį teko dalyvauti panašaus pobūdžio mokslo forumuose, įsigilinti į reikalo esmę. Tačiau svarbiausias pasiekimas – tai užmegzti tiesioginiai kontaktai su Japonijos ir JAV mokslininkais bei galingiausiomis firmomis, gautas leidimas naudotis jų pasiekimais. Taigi, įvairių kompozicijų sudarymui, kurias kuriame ir patys, naudojame JAV kompanijos motinines kultūras, ir koncentruotas mikrofloros kompozicijas, ir paruoštus tirpalus, skirtus plačiam naudojimui, žmonių ir gyvūnų sveikatinimui, gyvulininkystės bei paukštininkystės ir akvakultūrų produktyvumui didinti, ekologinei žemdirbystei aktyvinti, tvarkyti bioskaidžias atliekas, valyti bei biologiškai nukenksminti įvairius paviršius, nuotekoms, vandens telkiniams valyti.
Pavyzdžiui, minėtos JAV firmos analoginis probiotinis preparatas ProbioStopOdor naudojamas kvapų šalinimui tvartuose, fermose, paukštynuose, nuotekų dumblo ir kitų bioskaidžių atliekų perdirbimo vietose, taip pat išgaunant biodujas iš komposto, riebalų gaudyklėse ir kitose bioskaidžių atliekų tvarkymo srityse. Preparatas yra koncentruotas, prieš naudojimą skiedžiamas nuo 50 iki 10 000 kartų.
Kitas koncentruotas probiotinis preparatas ProbioSewage (mikroorganizmai, fermentai) skirtas naudoti kaip valymo priemonė maisto pramonės įmonėse, valgyklose, restoranuose, atliekant biologinę dezinfekciją, paviršiams valyti, riebalams skaidyti, nuotekoms, konteineriams ir kitai tarai valyti, komunalinių atliekų konteineriams apdoroti. Preparatas skiedžiamas iki 10000 kartų.
Probiotinis preparatas ProbioAgro naudojamas augalininkystėje, dirvos paruošimui ir tręšimui bei hidroponikoje. Šis natūralus produktas dažniausiai naudojamas ekologinėje žemdirbystėje dirvos gerinimui, kovai su augalų ligomis bei derliaus apdorojimui.
Preparatas ProbioHelp skirtas gyvulininkystei, paukštininkystei, žuvininkystei. Naudojamas kaip profilaktinė priemonė sveikatinimui, daugeliu atvejų pakeičia antibiotikus,
Viešoji įmonė Aplinkos vadybos ir audito institutas (AVAI) tiekia šių probiotikų kompozicijas. AVAI gali suteikti informaciją apie probiotikų panaudojimą įvairiose ūkinės veiklos šakose, paruošti specifines probiotikų kompozicijas įvairiems atliekų tvarkymo procesams.
Visi probiotiniai preparatai yra natūralūs, nekenksmingi, genetiškai nemodifikuoti, pagaminti natūralios fermentacijos būdu. Į jų sudėtį įeina naudingi mikroorganizmai ir jų metabolizmo produktai – fermentai, enzimai ir kt. Juos naudojant nereikia jokių apsaugos priemonių.
Dr. Rimantas Budrys yra ir Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius. Abi minėtos įstaigos yra kaimynystėje, po vienu stogu, netoli buvusios Kuro aparatūros gamyklos.
Susidomėjimas probiotikais, inžinerine ekologija vis labiau didėjo. Asociacijos būstinėje arba Institute lankytojas galės įsigyti ne tik pageidaujamų preparatų, bet ir gauti visokeriopą konsultaciją bei pažiūrėti trumpą dokumentinį filmą, kuriame matyti, kaip Europos šalys sėkmingai taiko inžinerinės ekologijos pasiekimus.