Straipsnių sąrašas:
1. Probiotikai ir žemdirbystė.
2. Biologinis preparatas ProbioAgro ir jo panaudojimas ekologinėje žemdirbystės sistemoje.
3. Probiotikų panaudojimas ekologiniam vaisių ir radžovių saugojimui.
4. Probiotikai – aktyvus bulvių augimo stimuliatorius.
PROBIOTIKAI IR ŽEMDIRBYSTĖ
Buvo laikotarpis, kada komunizmas buvo statomas per visuotinę elektrifikaciją, ekonomišką ekonomiką, žemės ūkio chemizavimą. Jeigu dauguma senų ideologijų „perliukų“ jau nebegalioja tai žemės ūkio chemizavimas lyg ir išliko nepajudinamas.
Pabandykime paanalizuoti sekančius faktus.
Naudojant didelius chemikalų kiekius, t.t. ir mineralines trąšas, paaiškėjo, kad mineralinių trąšų panaudojimas dažnai neduoda efekto. Viskas dėl to, kad žalioji augalų masė susideda 90% iš vandens ir tik 10% iš sausosios medžiagos. O sausojoje medžiagoje yra tik 7% mineralinių elementų. Išaiškėjo, kad vien tik mineralinių elementų augalams nepakanka, tuo labiau, kad jų reikia minimaliai, tik 7 % nuo sausos augalo masės.
Iš ko gi susideda likę 93 % sausos augalo masės? Tai anglis 50 %, deguonis 20 %, azotas 15 % ir vandenilis 8 %. Tokiu būdu, 93 % augalo sausosios masės sukuriama iš oro.
Daugiausia augaluose anglies, jos reikia 7 kartus daugiau negu likusių mineralinių elementų kartu paėmus. Šis elementas sudaro gyvybės pagrindą Žemėje. Anglies pagalba susidaro visos organinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir kt. Gyvybės atsiradimas, tai sudėtingas anglies junginių evoliucijos procesas. Beveik pusė augalų organinių medžiagų susideda iš anglies.
Vieninteliu anglies šaltiniu augalams yra anglies dvideginio dujos, kurių nedidelis kiekis (apie 0.03 %) yra atmosferos ore. Ant augalų lapų yra nedidelės skylutės- žiotelės, kurios siurbia anglies dvideginį iš oro. Po to vyksta fotosintezės procesas, kada augaluose veikiant šviesai iš anglies dvideginio ir vandens formuojasi organinės medžiagos ir išsiskiria deguonis. Kuo daugiau anglies dvideginio naudoja augalai, tuo daugiau pasigamina organinių medžiagų, tuo didesnę masę užaugina augalas ir tuo didesnis derlius. Uždarame grunte (šiltnamiuose), kad gautų didesnį derlių, padidina anglies dvideginio kiekį. Todėl pagrindine augalų maitinimosi medžiaga yra anglies dvideginis.
Anglies dvideginis atsiranda iš: žmonių ir gyvūnų (kvėpuojant), pramonės įmonių, vulkaninės veiklos, gaisrų. Tačiau didžiausią dalį anglies dvideginio pagamina dirvos mikroorganizmai- panašiai apie 60 % viso anglies dvideginio dujų kiekio atmosferoje. Jie ardo organiką, esančią dirvoje, dėl ko išsiskiria anglies dvideginis ir formuojasi humusas.
Vanduo yra kita sudedamoji dalis, reikalinga organinių medžiagų sintezei. Todėl, kuo mažiau augalas naudoja vandens, tuo prasčiau jis auga. Be to, trūkstant vandens, augalas užveria žioteles, kad sumažintu jo išgarinimą. O tai stabdo anglies dvideginio pasisavinimą ir augalo vystimasį.
Šviesa duoda augalui energijos, reikalingos iš neorganinio anglies dvideginio pagaminti organines medžiagas. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau auga augalai. Pavėsyje augalai vystosi prastai. Padidinus augalo apšvietimą 1 %, papildomas sausos masės prieaugis sudaro 150 cnt/ha.
Deguonis įeinantis į augalo sudėtį (20 %) yra paimamas šaknimis iš dirvos oro, taip pat ir iš vandens, kaip ir vandenilis, kuris sudaro 8 % sausos augalo masės. Sumažėjus oro kiekiui dirvoje dėl jos supuolimo, augalų vystymasis sulėtėja ir sumažėja derlius.
Iš visų mineralinių elementų, svarbiausias yra azotas, kurio yra 15 % sausoje augalo masėje. Jis taip pat dalyvauja organinių medžiagų kūrime. Bet atmosferos azotas augalams neprieinamas, jie gali pasisavinti tik azotą esantį dirvoje. O papuola azotas į dirvą padedant azotą fiksuojantiems mikroorganizmams.
Kiti mineraliniai elementai vaidina pagalbinį vaidmenį augalų vystymesi. Jie tik sudaro sąlygas ląstelių ir augalo funkcionavimui. Todėl augalų maitinimąsi reikia vadinti ne mineraliniu, bet azoto-angliniu.
Reikšminga ir tai, kad daugelis ūkininkų per daug įsijaučia į mineralinių trąšų naudojimą ir visai pamiršta įterpti organinių trąšų. To pasekoje dirvoje smarkiai sumažėja humuso kiekis, dirvos struktūra pablogėja, augalai pradeda jausti deguonies badą ir dėl to sumažėja derlius. Be to, kad palaikyti tą patį derlingumą, reikia vis daugiau mineralinių trąšų. Jeigu 50-tais metais tonos trąšų įterpimas padidindavo derlių 11,5 t, tai 60-tais metais derliaus priedas buvo 8,3 t, o 70-tais jau 5,8 t, o 80-tais kai kuriose šalyse nukrito iki nulio. Taip JAV, kad palaikyti derlių 1980 metų lygyje, kiekvienais metais įterpia į dirva 12-15 % daugiau trąšų, negu prieš tai buvusiais metais. Todėl, kiekvienais metais skiriamas vis didesnis dėmesys biologiniai žemdirbystei, kurios pagrindas yra organinių trąšų panaudojimas.
Organinės trąšos tai – mėšlas, srutos, bioskaidžių atliekų kompostas ir kitokios atliekos, kurios mikrobiologinio poveikio deka sukuria dirvą gerinantį produktą – humusą, bei mineralizuoja organiką iki augalui įsisavinamų komponentų. Visiems žinoma, kad dirvožemio vertinime svarbiausiais faktorius – humusas. Jis yra dirvožemio struktūros reguliatorius, vandens surišimo dirvoje bei temperatūros reguliavimo rodiklis, apsprendžiantis ne tik derliaus bet ir vegetacijos trukmę, augalui maistinių medžiagų dozatorius ir t.t.
10 cm dirvožemio natūraliomis sąlygomis susidaro per 100 metų, mes neturime galimybių tiek laukti. Humusui susidaryti reikalingos sekančios sąlygos: organinė masė, mikroorganizmai bei atitinkamas klimatas.
Mes turime visas sąlygas sustabdyti humuso mažėjimą bei dirvožemio eroziją ne tik ekologiniuose ūkiuose bet ir intensyvioje žemdirbystėje. Lietuvoje yra pakankamai gerai išvystyta gyvulininkystė, augalininkystė, tačiau eilinis paradoksas, dauguma stambių ūkių gyvūnų (galvijų, kiaulių, paukščių) augintojų neturi žemės, skirtos intensyviai augalininkystei, todėl mėšlai yra tik problemas sukelianti atlieka, iš mėšlų praktiškai negaminami kompostai, nes biohumusiniai substratai ir t.t.
Savo ruoštu augalininkystės ūkiai alindami dirvožemį, remiasi tik mineralinėmis trąšomis, ko pasėkoje vyksta pastovus dirvožemio alinimas – humuso kiekio mažėjimas.
Tačiau ar šiandieną, įvedus mėšlą ar srutas, gauname norimą rezultatą? Labai dažnai susiduriame su tokia problema, kad mėšlai lėtai skyla, išsiplauna, susidaro nemalonus kvapas. Viso to priežastis ženkliai pakitusi dirvos mikrofloros struktūra, o juk mikroflora tiek tiesiogiai, tiek per pirmuonis ir bestuburius sukuria humusą. Priežasčių dėl mikrofloros kitimo daugelis, ir viena iš jų – tai žemės ūkio chemizacija trąšomis, herbicidais, pesticidais, fungicidais ir kt. Suardę normalią dirvos mikrobiologinę struktūrą, pradeda dominuoti patogeniniai mikroorganizmai, slopindami „geruosius“ probiotinius mikroorganizmusi. Taigi, besaiki chemizacija, nieko nepagristas masinis antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje sudarė sąlygas didėti patogeninei mikroflorai, o nesant pastovaus organikos įterpimo į dirvą pradeda vyrauti patogeninė mikroflora. Pastebėta, kad net įterpus į dirvą organikos, joje nevyksta įprastiniai humufikavimo procesai. Todėl šiandieną, norint atstatyti dirvos mikroflorą, naudojami mikrobiologiniai preparatai, sudaryti iš įvairių probiotinių mikroorganizmų, atstatančių mikrobiologinę dirvos struktūrą bei slopinančią patogeninę mikroflorą.
Šio proceso pradininkas Japonų mokslininkas prof. Teruo Higo, kuriam pavyko susisteminti natūralius (efektyvių mikroorganizmų) probiotinius mikroorganizmus į kompozicijas. Nuo to laiko Japonija nuėjo kitu keliu. Ji naudoja gamtinės žemdirbystės metodus – vietoje mineralinių trąšų į dirvą aktyviai įterpiamos organinės trąšos. Be to japonų mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad humusas formuojasi, pagrinde, dirvos mikrofloros dėka. Jie išskyrė iš dirvos 86 kultūras agronomiškai naudingų mikroorganizmų ir sukūrė mikrobiologines trąšas – probiotines kultūras (EM).
Dabar tos trąšos plačiai naudojamos Japonijoje dirvos derlingumo atstatymui ir išsaugojimui. Jos taip pat įgavo didelį pripažinimą visame pasaulyje. Daugiau kaip 110 šalių naudoja šią technologiją derliaus padidinimui ir išauginamos produkcijos kokybės pagerinimui. O išauginti skanius ir gausius derlius žmonės galės tik sveikose, derlingose dirvose.
Didžiausias efektas yra gaunamas panaudojant organines ir mikrobiologines trąšas kartu, kaip tai vyksta gamtoje. Tik tokiu būdu vyksta geriausių augalų maitinimosi sąlygų sukūrimas, dirvos struktūros atkūrimas ir išsaugojimas, humuso sluoksnio susidarymas ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
Priešingai nei naudojami cheminiai preparatai, kurie užteršia dirvožemį, o, kovojant su augalų ligomis, neigiamai veikia produkciją, probiotinis preparatas pvz., ProbioAgro pagerina dirvožemį – skaido ir mineralizuoja organikos likučius ir organines trąšas dirvožemyje, naikina patogeninę mikroflorą, sukeliančią augalų ligas. Tinkamai naudojant ProbioAgro, dirvos kokybė, derliai, užaugintų produktų kokybė gerėja, be cheminių preparatų panaudojimo. Probiotinė kompozicija ProbioAgro yra tinkama naudoti tiek ekologiniuose ūkiuose tiek ir intensyvios žemdirbystės ūkiuose.
BIOLOGINIS PREPARATAS ProbioAgro IR JO PANAUDOJIMAS
EKOLOGINĖJE ŽEMDIRBYSTĖS SISTEMOJE
Šaltinis: Žurnalas „Mokslas“, Straipsnio autorius –
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto
Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriaus vedėja
Dr. Bitutė Zapasnikienė
Pastaraisiais metais ekologinėje žemdirbystės sistemoje didėja trąšų ir biologinių preparatų asortimentas. Ekologiškai ūkininkaujantieji jau turi galimybę rinktis. Mėšlo ekologiniuose ūkiuose yra nepakankamai, o jo naudojimas iš chemizuotų ūkių Europos Sąjungos reglamentais yra griežtai uždraustas. Dėl organinių trąšų trūkumo kyla nemažų problemų augalus aprūpinant maisto medžiagomis.
Daug kalbama apie ekologiškos produkcijos kokybę. Ūkininkaujantieji ekstensyviai, nenaudojantieji jokių trąšų ir kitokių priemonių vargiai ar gali tikėtis gauti didesnius bei geresnės kokybės derlius. (Ekstensyvus ūkininkavimas – ne ekologinis ūkininkavimas. Tai dažnai painiojame). Šiuo metu įvairių trąšų ir biologinių preparatų pasirinkimas yra pakankamas. Galima naudoti tas trąšas ir biologinius preparatus, kurie įtraukti į ES reglamentus. Leidžiamų trąšų bei biologinių preparatų sąrašas skelbiamas ir sertifikavimo organizacijos „Ekoagros“ internetiniame puslapyje. Šis sąrašas nėra išsamus, nes trąšų ir biologinių preparatų leidžiama naudoti žymiai daugiau. Prieš naudojant ūkyje, ko nėra minėtame „Ekoagros“ sąraše, reiktų pasiteirauti sertifikacijos organizacijos darbuotojų dėl minėtų priemonių panaudojimo ekologiniuose ūkiuose tinkamumo.
Sertifikuojama įvairių pavadinimų preparatų, betgi dažnai pavadinimas nelabai ką sako. Kartais nors preparatas ir būna efektyvus, bet netinkamai jį panaudojus negaunama lauktų rezultatų. Su nemažai naujų trąšų ir biologinių preparatų LŽŪU Agroekologijos centre atliekame įvairius mokslinius tyrimus, po to teikiame rekomendacijas. Vienas iš tokių preparatų yra ProbioAgro, į Lietuvą iš JAV atvežtas 2009 m. Jis plačiai naudojamas pasaulyje, jo panaudojimo spektras labai platus.
ProbioAgro – tai biologinis preparatas, sudarytas iš pieno rūgšties ir fototropinių bakterijų bei mielių. Iš pieno rūgšties bakterijų į šio preparato sudėtį įeina Bifidobacterium animals, B. bifidum, B. longum, Lactobacillus acidophilus, L. buchneri, L. bulgaricus, L. case, L. delbrueckii, L. plantarum, Lactococcus diacetylactis, L. lactis, Streptococcus thermophilus. Fototropines bakterijas sudaro Rhodopseudomonas palustris ir R. Sphaeroides. Mieles sudaro Bacillus subtilis var natto ir Saccharomyces cerevisiae.
ProbioAgro yra įvairiarūšis naudingų bakterijų mišinys, skatinantis naudingų bakterijų augimą ir dauginimąsi natūralioje aplinkoje. Ši technologija plačiau žinoma kaip EM (efektyvūs mikroorganizmai), įvairiose srityse ji pasaulyje taikoma jau maždaug 30 metų.
Naudojant šį preparatą skatinamas naudingų mikroorganizmų augimas ir dauginimasis. Šio preparato naudojimas skatina fototropinių bakterijų, žinomų kaip purpurinių ne sieros bakterijų, vystymąsi, kurios turi detoksikuojančių, antioksidacinių ir antientropinių savybių.
ProbioAgro preparatu prieš sėją galim pamirkyti ar juo apipurkšti sėklas taip pat purkšti dirvą, kur planuojama auginti įvairius augalus. Vegetacijos metu augalai purškiami per lapus. Tinka purkšti lauko, daržo ir sodo augalus. Nupurškus suaktyvėja augalų augimas, mažėja pažeidimas ligomis ir kt. ProbioAgro galima naudoti auginant augalus hidroponikoje ir naudoti laistant augalus laistymo sistemomis. Preparate yra azotą fiksuojančių bakterijų, kurios padeda žemės ūkio augalams apsirūpinti atmosferos azotu.
ProbioAgro galima naudoti vermikomposte ir kitų kompostų gamyboje. Atlikti pirmieji gamybiniai bandymai, jų rezultatai teikia nemažų vilčių. Dėl ProbioAgro įtakos didėja organinių medžiagų mineralizacija. Šį preparatą taip pat galima naudoti tvarkant valymo įrenginiuose susikaupusį dumblą. Panaudojus ProbioAgro gerokai sumažėja nemalonaus kvapo intensyvumas. Čia taip pat gauti teigiami gamybiniai tyrimų rezultatai. Preparate esančios bakterijos dirvožemyje ir organinėse medžiagose ardo toksinus (amoniaką, vandenilio sulfidą, merkaptanas ir kt.).
1 lentelė. Preparato ProbioAgro įtaka ekologiškai auginamų žieminių kviečių ‘Tauras’ grūdų derlingumui, t ha-1
LŽŪU Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkis, 2009 m.
| Eil.Nr. | Purškimo norma, l ha-1 | Derlingumas, t ha-1 | Derliaus | priedas |
| t ha-1 | proc. | |||
| 1. | Nepurkšta | 3,20 | – | 100 |
| 2. | ProbioAgro 10 + 10 l ha-1 | 3,55 | 0,35 | 110,9 |
| 3. | ProbioAgro 20 + 20 l ha-1 | 3,77 | 0,57 | 117,8 |
| 4. | ProbioAgro 30 + 30 l ha-1 | 3,89 | 0,69 | 121,6 |
2 lentelė. Preparato ProbioAgro įtaka baltymų kiekiui, kritimo skaičiui bei sedimentacijos rodiklio reikšmei ekologiškai auginamų žieminių kviečių ‘Tauras’ grūduose
LŽŪU Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkis, 2009 m.
| Eil.Nr. | Purškimo norma, l ha-1 | Baltymai, % | Kritimo skaičius, s | Sedimentacija, ml |
| 1. | Nepurkšta | 10,77 | 272 | 30,0 |
| 2. | ProbioAgro 10 + 10 l ha-1 | 11,43 | 237 | 30,3 |
| 3. | ProbioAgro 20 + 20 l ha-1 | 11,40 | 250 | 30,7 |
| 4. | ProbioAgro 30 + 30 l ha-1 | 11,53 | 233 | 30,5 |
3 lentelė. Preparato ProbioAgro įtaka šlapio ir sauso glitimo kiekiui bei glitimo indeksui ekologiškai auginamų žieminių kviečių ‘Tauras’ grūduose
LŽŪU Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkis, 2009 m.
| Eil.Nr. | Purškimo norma, l ha-1 | Šlapias glitimas (14 % s.m.), % | Sausas glitimas, % | Glitimo indeksas (GI), vnt. |
| 1. | Nepurkšta | 20,50 | 6,47 | 95,0 |
| 2. | ProbioAgro 10 + 10 l ha-1 | 21,13 | 6,60 | 97,0 |
| 3. | ProbioAgro 20 + 20 l ha-1 | 21,20 | 6,62 | 95,3 |
| 4. | ProbioAgro 30 + 30 l ha-1 | 21,16 | 6,63 | 95,7 |
LŽŪU Agroekologijos centre 2009 m. vykdėme tyrimus su ekologiškai auginamais žieminiais kviečiais (tai buvo vienas iš daugelio vykdytų tyrimų). 2009 m. pavasario sausra labai neigiamai paveikė ekologiškai auginamus žieminius kviečius. Kaip tik tuo metu, krūmijimosi tarpsnio pabaigoje pirmą kartą ir nupurškėme žieminius kviečius ProbioAgro preparatu. Efekto sulaukėme po kelių dienų. Antrą kartą purškėme plaukėjimo pieninės brandos pradžioje. Manau, šis preparatas buvo efektyvus ekologiškai auginamiems kviečiams. Žinoma, reikia atlikti detalesnius mokslinius tyrimus, nes neaiškumo daugiau nei aiškumo. Labai svarbu, kad panaudojus šį preparatą gerokai padidėjo ekologiškų kviečių grūdų kokybės rodikliai.
Taip pat buvo atlikti gamybiniai bandymai su vermikompostu. Manau, šis preparatas gali turėti dideles perspektyvas vermikompostu ir kitų kompostų gamyboje. Kaip minėta, jį panaudojus gerokai sumažėja nemalonūs kvapai. Tuo įsitikinta atlikus ir gamybinius bandymus. ProbioAgro galima sėkmingai panaudoti tvarkant įvairias organines atliekas, valymo įrenginių dumblą. Manau, ProbioAgro yra perspektyvus biologinis preparatas tvarkant organines trąšas ne tik ekologiniuose, bet ir dideliuose intensyvios gamybos gyvulininkystės ūkiuose.
PROBIOTIKŲ PANAUDOJIMAS EKOLOGINIAM
VAISIŲ IR DARŽOVIŲ SAUGOJIMUI
Norint išsaugoti šviežius vaisius ir daržoves ilgesnį laiką naudojamos įvairios technologijos: sandėliavimas žemoje temperatūroje, apdorojimas įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir kt.
Dažnai saugojimo trukmei prailginti naudojami cheminiai biocidai, kuriais dezinfekuojamos vaisių ir daržovių saugojimo patalpos, saugojimo ir transportavimo tara bei įranga, o kartais ir patys saugojami produktai. Dezinfekcijai naudojamos medžiagos, turinčias chloro, kenkia ne tik produktų išvaizdai, bet ir jų kokybei. Ženkliai mažiau pavojingi yra biocidai peroksidų pagrindu ar kiti greitai suyrantys biocidai, tačiau ir jie neigiamai veikia produktus.
Nors cheminiai biocidai, naudojami patalpų ir taros apdorojimui gali atlikti dezinfektoriaus funkciją, tačiau į saugyklas vis dėl to dažnai patenka nedideli kiekiai produktų, pažeistų bakterine, grybeline ar virusine tarša, kurios pasekmė – ligų pažeisti produktai ir ženkliai sumažėjusi jų saugojimo trukmė.
Saugojamų produktų stabilumo siekiama likviduojant mikrobiologinį užterštumą, atsisakant cheminio apdorojimo, optimalių estetinių parametrų išlaikymui, jau keliolika metų (Japonijoje, JAV ir kt. valstybėse) naudojami probiotiniai preparatai.
Šie probiotikai – tai natūralios regeneratyvinės mikrofloros kompozicijos, plačiai naudojamos žemės ūkyje, gyvulininkystėje, ir kitose srityse, taip pat ir žmonių sveikatinimui.
Vaisius ir daržoves, apdorotas šiais probiotikais, galima sandėliuoti žymiai ilgiau, nes probiotikai sunaikina vaisių ir daržovių ligas sukeliančią mikroflorą, t.y. pašalina daugumą priežasčių, sukeliančių saugojamų produktų gedimą (pelėsius, puvinius ir kt.).
Skirtingai nuo cheminių preparatų, probiotikų patekimas ant sandėliuojamų produktų nekenkia jų kokybei. Probiotiniai preparatai yra natūralūs, jie kaip inhibitoriai paveikia tik patogeninę mikroflorą, nekenkdami vaisių ir daržovių kokybei.
Probiotikų kompozicijos BioAg yra tinkamos naudoti ekologiniuose ūkiuose, jų ekologiškumą patvirtino VšĮ „Ekoagros“.
Vaisiai ir daržovės gali būti apdorojami BioAg vandeniniais tirpalais derliaus nuėmimo metu, jų plovimui naudojant probiotikų tirpalus ir ruošiant produktus saugojimui, taip pat ruošiant sandėliavimo patalpas, tarą, transportavimo priemones.
Vaisių ir daržovių sandėliavimo patalpų, taros apdorojimas vykdomas išpurškiant patalpas ir tarą ar BioAg vandeniniu tirpalu santykiu 1:100, padengiant bent 2/3 paviršių.
Vaisiai ir daržovės apdorojimi plaunant ar apipurškiant juos BioAg vandeniniu tirpalu (santykiu 1:1000).
Paruošti vandeniniai BioAg tirpalai turi būti sunaudojami per 1-2 paras.
Vanduo, naudojamas tirpalams ruošti, turi būti be chloro (geriausia – gręžinio vanduo).
Konservuoto BioAg galiojimo terminas – 2 metai.
PROBIOTIKAI – AKTYVUS BULVIŲ AUGIMO STIMULIATORIUS
Bandymai, panaudojant probiotines kompozicijas (EM) bulvių auginimui, buvo atlikti Agroekologijos ir mikrobiologijos katedroje Novosibirsko valstybiniame agrariniame universitete. Senai žinoma, kad probiotiniai preparatai dirvoje padidina humuso sluoksnį, yra aktyvūs augimo stimuliatoriai, fitopatogeniniai mikroinhibitoriai, didinantys dirvos supresyvumą.
Novosibirske buvo bandoma specialiai sukurta probiotinė kompozicija (šiaurės sąlygomis), t.y. Bak – Sib preparatas, EM kompozicija (atitinkanti Bio-Ag USA – Lietuva) bei jų mišinys.
Bandoma bulvių rūšis Nevskij. Bulvės buvo apdorojamos pagal Bio-Ag rekomendacijas, t.y. prieš pat sodinimą išmirkomos probiotikų ir vandens tirpale (tirpalo paruošimo santykis 1:100).
Rezultatai
Visą vegetacijos laikotarpį ženkliai matosi probiotinių kompozicijų serijos EM augimo stimuliacija.
Lentelė 1 Preparatų veikla atskiruose fenofazese.
| Fazė | Kontrolinis | BakSib | EM(Bio-Ag) | BakSib + EM |
| DaigamsButonizacijaŽydėjimas | 795958 | 928095 | 877986 | 9788108 |
Pagreitintas fenofazės procesas buvo pastebėtas visuose variantuose, kurie buvo apdoroti. Biopreparatai teigiamai įtakojo bulvių daigumui. Taigi, 30 dieną po pasodinimo išdygo 87% gumbavaisių, kurie buvo apdoroti EM; 92% gumbavaisių išdygo, kurie buvo apdoroti BakSib preparatu ir didžiausias išdygimo procentas (97%) buvo ten, kur buvo naudotas BakSib + EM mišinys. Visi šie skaičiai yra 8-18% didesnis nei kontroliniai. Taip pat, augalai kurie buvo apdoroti EM preparatais anksčiau sukrovė žiedus negu kontroliniai. Pilnas visų augalų žydėjimas buvo po 6 savaičių nuo pasodinimo dienos. Tačiau, kontroliniam variante žydėjo tik 58% iš visų sudygusiu augalų.
Šių preparatų augimo stimuliavimo poveikį, patvirtina biometriniai rodikliai (2 Lentelė).
Lentelė 2. EM preparatų poveikis į biometrinius rodiklius.
| Rodikliai | Kontrolinis | BakSib | EM(Bio-Ag) | BakSib + EM |
| Augalų aukštis:po 4 savaičių nuo pasodinimo, cmpo 6 savaičių nuo pasodinimo, cm | 30,3159,59 | 35,2168,47 | 32,565,52 | 36,3869,56 |
| Augalų biomasėpo 4 savaičių nuo pasodinimo, kgpo 6 savaičių nuo pasodinimo, kg
antžeminė dalis požeminė dalis |
0,1500,4810,176 | 0,1740,5390,225 | 0,1670,5100,217 | 0,1700,5630,235 |
Augimo stimuliavimas buvo matomas visuose variantuose. Jau po 4 savaičių po pasodinimo, EM preparatais apdorotų augalų aukštis buvo 2,37 – 6,25 cm., t.y. didesnis nei kontrolinio mėginio, o biomasė 17 – 24 g. didesnė.
Didžiausiais derliaus prieaugis buvo gautas naudojant BakSib + EM(Bio-Ag) preparatus, t.y. 71,83%. Tuose variantuose, kur buvo naudotas BakSib ir EM, derliaus prieaugis buvo 40,73%. Be to, naudojant BakSib ir mišinį BakSib + EM, buvo pastebėtas, vidutinių ir didelių bulvių kiekio padidėjimas. Visi eksperimente naudojami probiotiniai preparatai padidino derlingumą nuo 41% iki 72%.
Lentelė Nr.3 EM preparatų poveikis bulvių derlingumui.
| Variantai | Derlingumas c/ha | Biologinis derlingumas nuo 100 augalų, kg | Derlingumas pagal frakcijas, % | ||
| Stambi | Vidutinė | smulki | |||
| KontrolinisBakSibEMBakSib + EM | 339,52477,81477,81583,43 | 71,3100,3100,2122,5 | 57,2163,4459,5561,22 | 26,2224,3429,2225,68 | 16,3512,2211,2313,11 |
Manome, kad ir Lietuvoje naudojamas bei platinamas probiotinis preparatas Bio-Ag padidintų bulvių derlius (ypatingai ekologiniuose ūkiuose).