Šiandien kiekvienam aišku, kad natūralioji žemdirbystė negali patenkinti žmonijos poreikių, tačiau labai dažnai intensyvios žemdirbystės pasekoje (mechaniniai poveikiai-naudojant sunkiąją techniką, nuodingų cheminių medžiagų- biocidų (pesticidai,herbicidai ir kt.))dėl neteisingo trešimo procesų vyksta dirvos degradacija, mažėja humusinių medžiagų kiekiai, ko pasekoje kintadirvos struktūra,gebėjimas sukaupti dirvoje drėgmę, prarandama dirvos šilumos reguliavimo sistema, kinta augalų mineralinių mikroir makro trašų įsisavinimo mechanizmas, augalai tampa neatsparūs ligoms ir kenkėjams. Panagrinėkime esmę dirvos degradacijos procesų : dirvos struktūrą, humusinių medžiagų susidarymą, mineralinių trašų įsisavinimą,augalų atsparumą ligoms- sukuria mikrobiologiniai procesai, tiek skaidydami organiką iki mineralinių medžiagų, tiek sintezės būdu,sukurdama sudėtingus junginius-humusines medžiagas, tik vykstant intensyviems mikrobiologiniams procesams. Todėl reikia nagrinėti dirvos mikrofloros specifiką, vertinant tik pagrindinius dirvožemio mikrofloros aspektus.
Vertinant dirvožemio mikrobiologinių procesų mikroflorą salyginai galima ją suskirstyti į regeneratyvinę: tai mikroorganizmai vykdantys organikos destrukciją bei humuso sintezę, slopina patogeninę-ligas sukelenčią mikroflorą, augaluose didina antioksidantus, t.y.teigiamai veikia dirvožemį, efektyvų augalų augimą bei derliaus kokybę. Antroji grupė mikroorganizmų-degeneratyviniai, tai ligas sukeliantys mikroorganizmai, stabdantys organikos skilimą bei humusinių medžiagų susidarymą, trukdantys mineralinių medžiagų įsisavinimą, mažinantys augalų imunitetą, bei deriaus kokybę ir kiekybę. Trečioji grupė, tai fakultatyvinė mikroflora, priklausomai nuo vyraujančios mikrofloros, dalis fakultatyvinės mikrofloros gali veikti kaip regeneratyvinė ar degeneratyvinė mikroflora. Reiktų atkreipti dėmesį, kad išorės poveikiams, pvz.cheminėmis medžiagomis skirtoms kovoti su augalų ligomis, pirmiausia sunaikinama (nuodijama) naudinga -regeneratyvinė mikroflora, o tik vėliausiai degeneratyvinė, daugeliu atveju, tai analogiška ir kitoems išorės poveikiams.
Probiotinių kompozicijų skirtų dirvožemio gerinimui panaudojimas prasidėjo Japonijoj, JAV, šiuo metu gana plačiai naudojamas daugelyje Europos bei Azijos šalių. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje, tai greičiau epizodiniai atvejai, nors mūsų kaimyninėje Lenkijoje įstegtas specialus mokslinis institutas sprendžiantis probiotinių mikroorganizmų kompozicijų gamybos bei panaudojimo problemas.
Probiotikai žemdirbystėje yra naudojami:
Dirvožemio gerinimui:
- suaktyvinti biodestrukcinius ir mineralizacinius augalų liekanų ir organinių trąšų (mėšlo, srutų) procesus dirvožemyje;
- likviduoti patogeninę mikroflorą dirvožemyje bei toksinus, atsiradusius dėl didelės dirvos chemizacijos;
- siekiant padidinti humuso kiekį ir pagerinti dirvožemio granuliometrinę struktūrą.
Sėklų apdorojimui:
- biologiniam sėklų daigumo aktyvinimui;
- biologiniam sėklų beicavimui – patogeninės mikrofloros pašalinimui.
Augalų apdorojimui vegetacijos periodu:
- augimo skatinimui;
- kovai su ligomis ir kenkėjais;
- derliaus kiekio didinimui;
- derliaus kokybės gerinimui;
- antioksidacinių savybių didinimui.
Ekologiškuose vaisių ir daržovių saugojimo procesuose:
- patogeninės mikrofloros likvidavimui.
Probiotinis preparatas ProbioAgro sėkmingai naudojamas ir hidroponikoje.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai efektyviausiai natūralus probiotinis preparatas kovai su augalų ligomis.