Select Page

Amoniako šalinimas

Amoniako išlakų šalinimas tvartuose panaudojant tvartų, pakratų, mėšlų apdorojime enziminius – probiotinius preparatus

Intensifikuojant žemės ūkį, ženkliai didėja išlakų problema, jos pasireiškia neigiama įtaka žmogui, gamtai, dalyvauja „šiltnamio“ efekto susidaryme. Pagrindinės išlakos yra amoniakas, sieros vandenilis, anglies dioksidas ir metanas. Visos jos daro poveikį klimato kaitai. Lietuvoje gyvulininkystėje amoniako išsiskyrimas į aplinką sudaro 90% bendros amoniako emisijos. Daugiausia amoniako išsiskiria į aplinką laikant galvijus apie 50%, kiaules, paukščius ir kitus gyvūnus – 32%. Amoniako koncentracija tvartuose priklauso nuo ventiliacijos efektyvumo, sanitarinės būklės, gyvulių skaičiaus. Panaši padėtis ir su sieros vandenilio susidarymu, nes išlakų susidarymas vyksta mikrofloros pagalba. Sieros vandenilis susidaro dalyvaujant sierą redukuojančiai mikroflorai (SRM).

 

Žemės ūkyje šis išlakų susidarymas tai ne tik klimato kaita, tai problema ir gyvulių sveikatai, diskomfortas dirbantiems ir aplinkiniams gyventojams. Oro taršos poveikis žmogaus organizmui įvairus, jis priklauso nuo teršalų tipo, kiekio, nuo kitų teršalų koncentracijų ore, nuo individualaus kiekvieno žmogaus jautrumo, taip pat priklauso nuo teršalų poveikio trukmės (kaip ilgai individas būna užterštoje aplinkoje), o tai atitinkamai sukelia ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Oro užterštumo poveikis tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kt. Dažniausi yra kvėpavimo sistemos pažeidimai, kurie pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, nosies ir gerklės gleivinių dirginimas ir kitais.

 

Nemalonios gyvulininkystės fermos išlakos, aitrūs ir kenksmingi kvapai dažnai tampa gyventojų skundų priežastimi. Dažniausiai kvapais skundžiasi žmonės, gyvenantys prie gyvulininkystės kompleksų. Amoniakas yra pagrindinis atmosferos teršalas, jo emisija gali vykti visuose srutų bei mėšlo susidarymo, saugojimo bei paskleidimo etapuose, o emisijos intensyvumas labiausiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, tai yra temperatūros, sezoniškumo, dirvožemio pH, ūkininkavimo sistemos, gyvulių laikymo, atliekų tvarkymo ir kt.

 

Ilgus metus pagrindinis tikslas mažinti amoniako ir sieros vandenilio išlakų koncentracijas fermose buvo ventiliacija ir išlakų išmetimas į atmosferą. Vėliau atsirado galimybės fermose valyti išmetamas išlakas (pagrinde amoniaką) cheminiais metodais, sorbciniais įrenginiais (JAV), skruberiais, biofiltrais (ES šalyse), mėšlo bei srutų laikymas hermetinėse talpose ir t.t. Tačiau besivystant biotechnologiniams procesams atsirado biotechnologiniai produktai iš esmės pakeičiantys tiek išlakų susidarymo, tiek jų šalinimo procesus. Buvo nustatyta kad amoniako, sieros vandenilio bei merkaptanų susidaryme dalyvauja sierą redukuojanti mikroflora. Japonijos mokslininkai nustatė kad šią daugeliu atveju patogeninę mikroflorą galime eliminuoti kita natūralia mikroflora – probiotikais arba jų metabolizmo produktu – enzimais. JAV bei Japonija išsprendė daugumą išlakų mažinimo problemų. Jau beveik dešimtmetis kai mes (AVAI) Lietuvoje bandome įvairias probiotines-enzimines kompozicijas tiek kvapų susidarymo prevencijai gyvūno organizme, tiek sprendžiant mėšlo bei srutų apdorojimą tvartuose, saugyklose, lagūnose, bei įterpimo į dirvą metu.

Net pats elementariausias patalpų (tvarto) apdorojimas specialia probiotine kompozicija iš esmės keičia amoniako susidarymo mechanizmą. Vykstant nitratinio ir amoniakinio azoto NO2:NH3 susidaryme mėšlo degradacijos procese panaudojant specialią mikroflorą ženkliai skirėsi amoniako išsiskyrimas.

Natūraliam procese NO2:NH3 = 1:16, panaudojus probiotikus NO2:NH3 = 1:3.

T.y. panaudojus vien tvarto apdorojimui-išpurškimui enzimines-probiotines kompozicijos tirpalu tvartus, galima sumažinti amoniako išsiskyrimą 5 kartus, tai vienas iš ekonomiškiausių metodų. Pvz. Vienos kiaulės užauginimui tvarte naudojant probiotines kompozicijas, augintojas papildomai išleis mažiau nei 1eur.

Šiandien mes esame ištyrę visa spektrą Japonijos, JAV, Europos enziminių-probiotinių kompozicijų, bei dalyvave sukuriant specifines enzimines-probiotines kompozicijas skirtas kiaulininkystės, paukštininkystės, kailinių žvėrelių ir t.t. tiek išlakų tiek gyvūnų sveikatinimo problemoms spręsti. Galime drąsiai teigti kad sumažinti amoniako, sieros vandenilio taršą gyvulininkystėje yra nesunkiai įgyvendinama priemonė.

 

Jau praeitame šimtmetyje iškilo problemos dėl atmosferinės taršos intensyvioje gyvulininkystėje. Gyvulininkystėje susidarančios išlakos (amoniakas, sieros vandenilis, merkaptanai) ne tik slopinančiai veikia gyvūnus, darbuotojus, bet ir sukelia didžiulį diskomfortą aplinkiniams gyventojams.

ES šių išlakų patekimas į atmosferą skaitomas ne tik atmosferos teršimu, bet ir ženkliu poveikiu klimato kaitai. Jau keletas dešimtmečių visame pasaulyje naudojama daugelis fizinių, cheminių, biologinių priemonių šiai problemai spręsti – tai biofiltrai, skruberiai, kvapų neutralizacijos reaktoriai. Paskutiniais dešimtmečiais masiškai naudojamos biotechnologinės priemonės, kaip ekonomiškiausiai ir lengviausiai įdiegiamas metodas.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/2284

2016 m. gruodžio 14 d.

Dėl tam tikrų valstybės narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB

Įpareigoja visas ES šalis ženkliai sumažinti amoniako atmosferinę taršą gyvulininkystėje. Savo ruožtu ES šalyse pagal amoniako taršą gyvulininkystė yra blogiausioje padėtyje.

Paveikslėlis Nr. 1

Siekiant ES reikalavimų įvykdymo Lietuvoje buvo atlikta visa eilė tyrimų įrodančių galimybes biotechnologinių produktų panaudojime gyvulininkystėje. Prasidėjo šių produktų diegimas praktikoje (priedas Nr. 1, priedas Nr. 2). Gaunamus rezultatus iliustruoja ŽŪR atlikti gamybiniai bandymai.

Lentelė Nr.1

Eil. Nr. Gyvūno pavadinimas Oro tarša patalpoje iki probiotikų panaudojimo, ppm Oro tarša patalpoje po probiotikų panaudojimo, ppm
Amoniakas (NH3) Sieros vandenilis (H2S) Amoniakas (NH3) Sieros vandenilis (H2S)
1 Kiaulės 7.0 – 12.0 1.5 – 2.0 0 – 1.0 0
2 Prie srutų duobės 7.0 – 8.0 1.0 – 1.5 0 0
3 Karvės 4.0 – 8.0 0.5 – 1.0 0 – 1.0 0
4 Melžimo patalpa 6.0 – 14.0 1.0 – 1.5 0 – 1.0 0
5 Vištos (broileriai) 13.0 – 29.0 0.5 – 2.8 1.0 – 4.6 0

 

Gauti rezultatai amoniako išlakų šalinime,gerinant gyvūnų auginimo salygas  tvartuose panaudojant biotechnologinius produktus tirti ASU ,ZUR ,AVAI bei daugelio ūkių praktika patvirtino galimybę mažom sanaudom išspresti šią problemą.Papildomos  išlaidos preparatams naudojamiems tvartuose 1 kiaulės auginimui (6mėn)0,50-1,30EU ,1 broileriui (47 d)0,07-0,12 EU .Biopreparatų  naudojimas ženkliai mažiina atmosferinę taršą ne tik tvartuose bet ir mėšlidese, lagunose, mešlų  panaudojimo trešimui metu

Tačiau šios direktyvos vykdymas Lietuvoje tikriausiai nebus įgyvendintas kaip ir dalis ES reikalavimų, nes jo įgyvendinimui vadovauja trys ministerijos: Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos ministerija. Jos nemato savo darbuose problemų ir vis laukia kitų ministerijų darbo.

Peržiūrėjus visą krūvą dokumentų, kaip: nacionalinės klimato kaitos strategijos, studijos, seminarų medžiagos, pažangaus ūkininkavimo taisyklės, nacionaliniai oro taršos mažinimo planai, įvairių kodeksų parengimai nematome jokių realių priemonių amoniako taršai mažinti, bet matome kitas priemones šiai problemai spręsti – sumažinti gyvulių skaičių ir taip įvykdyti ES reikalavimus. Jei šalyje naudojamos priemonės amoniako taršai mažinti, tai joje žinoma bent viena kita techninė ar biologinė priemonė mažinanti amoniako taršą ir pagal naudojamos  technologijos efektyvumą  nustatomas išlakų kiekis pav. Austrijoje skaičiuojant nuo teoretiškai galimos amoniako taršos, ji sumažėjo > 50 %.

Lietuvos žemės ūkio ministerija net nesiruošia tai daryti, nes mes veik vieninteliai ES net neturime reikalavimų tvartų įrenginiams ar technologijoms mažinančioms amoniako taršą. ŽŪM kuriamos technologijos ir priemonės amoniako taršos mažinimui sekančios:

  • Neviršyti baltymų kiekio pašaruose. Paaugusias kiaules šerti mažiau baltymingu pašaru negu paršelius. Pašarus praturtinti sintetinėmis amino rūgštimis, mažinant proteinų kiekį. Į lovius nepilti daugiau pašarų negu gyvuliai suėda.
  • Neviršyti rekomenduojamos patalpos temperatūros.
  • Tuštinimosi zonas vasarą reguliariai purkšti vandeniu, kad mėšlas slinktų į mėšlo šalinimo kanalą.
  • Intensyviau vėdinant tvartą, amoniakas labiau garuoja. Todėl, jei tvarto oro santykinis drėgnis ir anglies dioksido koncentracija normalūs, o amoniako koncentracija didelė, ją reikia mažinti anksčiau minėtomis priemonėmis, rūpestingai valyti gardus, bet neintensyvinti vėdinimo.

Juk jei atsiskaitysime ES pagal auginamų gyvūnų skaičių, o ne apie realias išlakas, tai šersime ar nešersime, šaldysime ar nešaldysime mėšlą, vis vien teks mažinti gyvūnų skaičių. Geriau šalinti išlakas nekankinant gyvūnų.

Kadangi ši problema jau buvo kelta LRS kaimo reikalų komiteto minėtoms ministerijoms, padėtis tapo dar mažiau aiški atsiradus finansavimo šaltiniams. Aplinkos ministerijos „Aplinkos projektų valdymo agentūra“ gali skirti amoniako taršos mažinimo priemonėms įdiegti 80 % finansinių išteklių iš ES ir LR šaltinių, tačiau ši priemonė tapo ūkio subjektams nežinoma nors Latvijoje 2018m ja pasinaudojo daugiau nei 30 ūkio subjektų. Priežastis aiški, ūkio subjektams įdiegus amoniako taršos mažinimo technologiją, ŽŪM klerkams reikės realiai vertinti padėtį kur yra tarša ir kur ji minimizuota – parodyti esamą realią padėtį, o tam reikia dirbti, to niekas nenori.

Jau praeitame šimtmetyje iškilo problemos dėl atmosferinės taršos intensyvioje gyvulininkystėje. Gyvulininkystėje susidarančios išlakos (amoniakas, sieros vandenilis, merkaptanai) ne tik slopinančiai veikia gyvūnus, darbuotojus, bet ir sukelia didžiulį diskomfortą aplinkiniams gyventojams.

ES šių išlakų patekimas į atmosferą skaitomas ne tik atmosferos teršimu, bet ir ženkliu poveikiu klimato kaitai. Jau keletas dešimtmečių visame pasaulyje naudojama daugelis fizinių, cheminių, biologinių priemonių šiai problemai spręsti – tai biofiltrai, skruberiai, kvapų neutralizacijos reaktoriai. Paskutiniais dešimtmečiais masiškai naudojamos biotechnologinės priemonės, kaip ekonomiškiausiai ir lengviausiai įdiegiamas metodas.

Konsultantas Laurynas Balkė